“Vaikų linijoje” dirbantiems savanoriams per metus skambino 50 tūkstančių paguodos laukiančių nepilnamečių

Vaikai ir paaugliai neretai patiria nuoskaudų, jaučiasi vieniši, įžeisti ar nusivylę. Tai žino jau penkeri metai Kaune veikiančios “Vaikų linijos” savanoriai, kurių psichologinės pagalbos telefonu prašo vaikai. “Jie mumis pasitiki, jaučiamės paaugliams reikalingi”, – sako “Vaikų linijos” Kauno skyriaus koordinatorė Diana Samoškaitė.

Bijo bendraamžių patyčių

Iš beveik 22 tūkst. į Kauno liniją skambinusių nepilnamečių 64 (2 proc.) išgyveno psichologinę krizę. Sunkioje gyvenimo situacijoje buvo atsidūrę 40 mergaičių ir 24 berniukai. Pagalbos daugiausia prireikė 12-15 metų paaugliams – tokių buvo 51 proc. “Buvo ir krizę išgyvenusių šešiamečių – jie liūdėjo dėl persikėlimo gyventi į kitą vietą, vienišumo, – dalijasi mintimis psichologė Asta Grigišaitė. – Vyresnieji vaikai (7-11 m.) išgyveno dėl apleistumo, tėvų alkoholizmo, fizinio smurto, seksualinės prievartos, gyvenimo beprasmiškumo. Buvo ir šnekančiųjų apie savižudybę. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai pradeda patirti bendraamžių patyčias, kurios paauglius lydi iki pat pilnametystės”.

Vyresni paaugliai, be minėtų skaudulių, plačiau akcentuoja santykius su mokytojais, pabėgimą iš namų. Prabylama ir apie nėštumą, tėvų netektį, jų skyrybas. Jaunos psichologės mano, jog efektyviau dirbti trukdo tai, jog nuolat užimta linija, stinga išsamesnės informacijos, kur nukreipti psichologinės krizės ištiktą vaiką.

Pasak Kauno “Vaikų linijos” vadovės Dianos Samoškaitės, šiuo metu į Lietuvos vaikų skambučius nuo 11 iki 21 val. atsiliepia trys “Vaikų linijai” priklausančios tarnybos – Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

Visų trijų linijų veiklą koordinuojančio vilniečio psichologo Roberto Povilaičio teigimu, per metus sulaukta 50 tūkst. vaikų skambučių. “Savaitgaliais jų būna mažiausiai, tada mažiau turime ir linijų”, – sako Robertas. Vilniečiai pradėjo teikti ir pagalbą internetu. Vaikai gali apsilankyti “Klausučio šalyje”, sulaukti atsakymo juos dominančiais klausimais. Populiarios buvo ir pernai surengtos akcijos “Nustok tyčiotis” ir “Kaip aš įsivaizduoju laimę”.

Mokėsi iš danų ir švedų

Diana – psichologijos bakalaurė ir socialinio darbo magistrė. Jauna specialistė buvo prie šios psichologinės pagalbos vaikams ištakų ir dabar, sako ji, yra pakankamai pasirengusi dirbti su vaikais bei paaugliais. Šio subtilaus meno Diana mokėsi ne tik studijuodama Vytauto Didžiojo universitete, lankydama savanorių kursus, bet ir kartu su kolege Asta Grigišaite stažuodamasi Švedijoje. Perteikti konsultavimo telefonu paslapčių buvo atvykę tokios patirties turintys danai. Dabar Diana, Asta ir psichologė Kristina Pelakauskaitė ne tik pačios sėdasi prie telefono, bet ir moko jaunesniąsias koleges. Šių merginų pareigos kiek neįprastos: jos vadinamos supervizorėmis.

Pasak Dianos, per penkerius metus nepilnamečius konsultavo 61 “Vaikų linijos” savanoris. Konsultantais norėjo tapti 123 žmonės, daugiausia jauni, bet ne visiems pavyko įveikti konkursą. “Lemia tokios savybės, kaip komunikabilumas, mokėjimas išklausyti, psichologijos žinios, – sako Diana. – Daugiausia savo paslaugas siūlo studentai, priimame jaunuolius nuo 18 metų. Konsultantais dirba 20 savanorių, tarp kurių beveik visos – merginos. Naujai rengiamoje 13 žmonių grupėje yra ir du vaikinai”.

Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto antrakursė Sandra Savickaitė į savanorių kursus ateina kartą per savaitę. “Klausomės įdomių paskaitų, mokomės bendravimo subtilybių, – sako Sandra. – Man, kaip būsimajai gydytojai, įdomu pažinti vaikų psichologiją, stebėti jų dvasinę būseną. Norėčiau išmokti kuo geriau jiems teikti psichologinę pagalbą”. Vytauto Didžiojo universiteto studentės, būsimosios psichologės Birutė ir Elna teigė norinčios įgyti praktinių įgūdžių: “Manome, jog čia padirbėjusios galėsime geriau pasirengti būsimajai profesijai”.

Trijų linijų per mažai

Telefono linija vaikams prieš trejus metus tapo nemokama. Nuo tada, sako savanoriai, norinčiųjų sulaukti pagalbos ar konsultacijos gerokai padaugėjo. Dabar, paskambinę telefonu 8 800 11111, vaikai pagalbos gali sulaukti iš savanorių, dirbančių Kaune, Vilniuje, o nuo praėjusio pavasario – ir Klaipėdoje.

“Kalbantis su vaikais svarbu daugybė subtilybių, – sako jauna psichologė Asta Grigišaitė. – Turi įtakos ramus, tvirtas konsultanto balsas, gebėjimas užmegzti kontaktą, greitai suvokti situaciją. Konsultantui svarbu ne tik išklausyti, bet ir parodyti vaikui ar paaugliui, kur rasti išeitį”. “Vaikų linijos” savanorės įsitikinusios: gausėjantys skambučiai rodo, jog vaikams labai trūksta suaugusiųjų dėmesio.

“Vaikams leidžiame išlieti emocijas, padedame iš šalies pažvelgti į susidariusią situaciją. Juos drąsiname, moraliai palaikome, suteikiame informacijos, kur dėl jų bėdos kreiptis”, – dalijasi mintimis Diana ir Asta. Jų nuomone, suteikus psichologinę pagalbą svarbu palikti vaikui laisvę rinktis, ką jam daryti toliau.

Psichologo R.Povilaičio teigimu, konsultavimo telefonu poreikis didžiulis, o finansavimo nepakanka. “Palyginkime, kaip yra, pavyzdžiui, Velse: ten gyventojų maždaug tiek pat, o veikia apie 10 vaikų linijų”, – sakė Robertas. – Pas mus – tik trys, todėl ne visada pagalbos laukiantys vaikai mus pasiekia”.

Views All Time
Views All Time
1984
Views Today
Views Today
1
0 0