Šiandieną parašysiu Jums apie altruizmą, kodėl tai išskirtinė savybė ir kokiu tikslu tai naudoti.

Jeigu pagalvotumėte atidžiau apie altruizmą, suprastumėte, kad ši savybė yra labai paradoksali mūsų gamtoje. Dėdė Čarlzas Darvinas ar kiti, kalbėję apie evoliucijos teoriją, psichologiją, yra net parašę knygų, tokiais pavadinimais kaip pvz. „Savanaudis genas“ („Selfish Gene“). Mūsų biologiniam kūnui savanaudiškumas yra lyg įprastas dalykas, mes visada turime rūpintis savo išgyvenimu, išlikimu ir pasisotinimu. O iš kur tada randasi altruizmas?

Altruizmas – tai naudos ar pagalbos davimas be naudos sau. Jis prieštarauja mūsų šviesiųjų mokslininkų teorijoms, kad žmogus viską daro savanaudiškai. Motina Teresė, kuri visą gyvenimą paskyrė vargšų globai, buvo tobulas pavyzdys to, kad savanaudiškumo teorijos – ne visada yra tiesa.

Sufijų pasakojimas mena istoriją apie medituojančią moterį ant Gango upės kranto, kuri gelbėjo skorpioną. Moteris, baigusi meditaciją, pamatė srovės atneštą skorpioną, kuris užstrigo tarp krante esančių šakų ir skendo. Pirmą, antrą, trečią jos bandymą jį imti rankomis ir išgelbėti lydėjo skaudūs skorpiono gėlimai. Ji rizikavo savo gyvybe. Žmogus, ėjęs pro šalį, šaukė moteriai: „Tu žūsi, gelbėdama tą bjaurybę!“. Moteris jam atsakė: „Negi turėčiau jo negelbėti, tik todėl, kad jis gelia?“ Kas tai per savybė, kas tai per drąsa?

Liaudies išmintis dažnai sako, kad nemokamai būna tik sūris spąstuose, bet pasidarbavę altruistiškai pastebime, kad ne visada yra taip. Altruizmas suteikia žmogui naudos, ir nepalyginamai didesnės nei materialinė, nes dažnai ta nauda esti laimė.

Mano draugas Darius Jonauskas organizuoja „krepšelius“ vargšų šeimoms per didžiąsias šventes, tokias kaip Kalėdos ar Velykos. Jų metu žmonės važiuoja į parduotuves, nuperka „standartinį maišelį“ prekių už bemaž 130 litų ir vėliau veža jas dalinti vargingoms šeimoms. Grūstis eilėse per šventes bei paaukoti 130 ar 2000 litų (yra tokių žmonių), atrodo, ne pats didžiausias malonumas. Atvežus dovanas prie namų, žmonės dažnai nė neįtaria, kad tokiuose namuose gali kažkas gyventi, o staiga iš ten išbėga visas būrys vaikų, kurie nenupasakojamai džiaugiasi tuo, ką gauna. Tai viską atperka: dvejones, eiles, pinigai nublanksta. Žmones užlieja džiaugmas, supratimas ir pasitenkinimas.

Kažkas mūsų viduje nenupasakojamai atgyja ir džiūgauja. Kažkas… į mus įmontavo laimės variklį, kuris budinamas altruizmo pagalba – naudokite jį.

Views All Time
Views All Time
3087
Views Today
Views Today
1
0 0