Stresas – individualus reiškinys, kurio priežastis – pernelyg dideli aplinkos reikalavimai.
(Fingret A., 1985)

Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš trijų jūsų kolegų gali patirti stresą darbe. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis. Trumpas, pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti ties atliekama veikla, motyvuoja kovoti su iššūkiais, tačiau darbuotojas susidūręs su aplinkybėmis, kurias nėra tikras ar sugebės įveikti, patiria stresą [2,3].

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų, veikiantis 28% darbuotojų. Per 50% darbuotojų dirba greitu tempu ar per įtemtai mažiausiai ketvirtį savo darbo laiko per dieną [3, 5].

Pernelyg didelis darbo krūvis, ribotas užduočių atlikimo laikas, nesutarimai su bendradarbiais, reiklus ir nejautrus viršininkas – veiksniai, lemiantys patiriamo streso darbe lygį.

Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas.

Kas padeda lengviau įveikti stresą darbo vietoje?

Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą. Neigiamomis emocijomis, sunkiais išgyvenimais dalinamasi tik draugiškoje ir saugioje aplinkoje [4].

Galimybė kontroliuoti situaciją mažina įtampą darbo vietoje. Žmogus, kuris nesijaučia galintis įtakoti darbo proceso, greičiausiai patiria stresą.

Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip neigiamai reaguoja į įtampą darbe. Jie lengviau prisitaiko prie padidėjusio darbo krūvio, ilgesnio darbo laiko.

Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis – tai kas dar nepažįstama ir nauja žmogui kelia įtampą. Ir atvirkščiai – ilgą laiką toje pačioje organizacijoje dirbantys asmenys yra jau prisitaikę prie stresą keliančių veiksnių ir tampa jiems atsparesni.

Bruožai, kuriuos gali pastebėti stresą patiriantį darbuotoją supantys aplinkiniai [1, 7]:

Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas. Dažnai stresą patiriantys darbuotojai vengia kolegų pasisėdėjimo arba “išnyksta” ilgesniam laikui iš draugų rato.

Atliekant bet kokią veiklą, pastebimas nesugebėjimas sukoncentruoti dėmesio, taip pat pokalbio metu ar tam tikroje temoje. Pokalbio metu pastebimas išsiblaškęs mąstymas ir kalbėjimas.

Reiškiami jausmai neadekvatūs esamai situacijai, darbuotojas yra atitrūkęs nuo realybės. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokį žmogų, kuris jau keletą savaičių pasakoja, jog yra nelaimingas, nedarbingas – greičiausiai jis patiria stresą.

Nepasitikėjimas kitais arba atvirkščiai auganti priklausomybė nuo kitų (pvz.: atsiranda besaikis poreikis susitikti su žmogumi, su kuriuo anksčiau susitikti nebuvo noro).

Galimi smurto, žodinės agresijos protrūkiai, net jei žmogus iki tol nebuvo agresyvaus elgesio. Stebimi elgesio ir asmeninės higienos pasikeitimai.

Pradedamos naudoti ar dažniau naudojamos narkotinės medžiagos ir alkoholis. Gali žymiai pakisti kūno svoris – numeta daug svorio arba stipriai sustambėja.

Jei norite patirti mažiau streso:

Pasistenkite išsiaiškinti, kas jums kelia stresą ir kaip į jį reaguojate. Sąmoningai stenkitės sumažinti savo jaučiamus stresorius.

Nustatykite aiškius savo veiklos prioritetus. Neužsikraukite sau per sunkios naštos – dienai, savaitei, kitiems metams, visam gyvenimui. Gerai apgalvokite, ką turite padaryti, o ką galima atidėti arba tiesiog nedaryti. Kiekvienam suplanuotam darbui nustatykite konkretų laiką, kada jį atliksite.

Nesistenkite viską padaryti vienas. Nebijokite užduotis, darbus deleguoti kitiems. Tai nereiškia, kad jūs kitus išnaudosite, jūs tiesiog parodysite, jog tikite jų sugebėjimais atlikti pavestą darbą.

Perskirstykite vaidmenis šeimoje. Atsiminkite, kad jūs neprivalote visus namų ruošos darbus daryti vienas – į šią veiklą turi būti įtraukti visi šeimos nariai.

Planuokite savo laiką. Galite užsivesti tam tikslui skirtą užrašų knygelę, tik atsiminkite, kad planuodami, turite palikti vietos ir spontaniškiems sprendimams ar nenumatytoms pertraukoms, poilsiui, valgymui, kūno priežiūrai ir pan. Toks planavimo būdas dienai gali suteikti konkrečią struktūrą ir padėti išvengti beprasmių tuščių valandų.

Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Stresas gali sukelti depresiją, nerimą, nuovargį, nervingumą, taip pat širdies ligas. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, Europos Sąjungos valstybėms darbo stresas kasmet kainuoja mažiausiai 20 milijardų eurų [6].

Siekiant saugoti darbuotojus ir gerinti jų saugą ir sveikatą darbe svarbu geras darbo organizavimas ir vadyba. Mažinant darbo streso lygį organizacijose, reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, planuojama vykdyti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą ir rekomenduoti prevencines priemones jų mažinimui [3].

Vertinant streso darbe riziką, bus naudojami tie patys principai ir metodai, kurie taikomi vertinant bet kuriuos kitus darbo vietos rizikos veiksnius – išsiaiškinus, kad egzistuoja streso problema, nustatomi kas ir kaip gali būti veikiami streso, įvertinama rizika (kaip iki šiol spręsta problema, ar to pakanka, kokių papildomų veiksmų reikėtų imtis), pateikiamos išvados.

Views All Time
Views All Time
3258
Views Today
Views Today
1
0 0