Besilaukianti vienuolikmetė Austrijoje, kūdikį pagimdžiusi devynmetė, jauniausia pasaulio mama tapusi penkiametė… Pagimdžiusi nepilnametė mergina dažniausiai tampa pajuokos objektu: neretai aplinkiniai puola baksnoti pirštais ir kaltinti tėvus, mokytojus, draugus, o moralas baigiasi žodžiais „visi jie tokie“. Tuo tarpu psichologai tvirtina, kad ankstyvus lytinius santykius pradėti skatina ne tik noras atrodyti „kiečiau“, bet ir šiltų bei stiprių santykių šeimoje trūkumas.

Pasak Statistikos departamento pateiktų duomenų, Lietuvoje dažniausiai gimdo 25-29 metų moterys, o vaikus gimdyti ryžtasi vis vyresnės moterys, tačiau pastojusių ir vaikus pagimdžiusių nepilnamečių skaičius kinta labai nežymiai.

Statistikos departamento duomenimis, 2008-aisiais atžalų susilaukė viena trylikametė, dvylika keturiolikmečių, 54 penkiolikmetės, 179 šešiolikmetės ir 405 septyniolikmetės. Nesulaukusios nė penkiolikos metų 2008-aisiais pagimdė trylika mergaičių. Prieš šešerius metus Lietuvoje atsirado ir jauniausia mama – mergaitė kūdikį pagimdė būdama vos dvylikos metų.

Ne paslaptis, kad daugelis tėvų nedrįsta kalbėtis su savo atžalomis apie lytinį gyvenimą bei paaiškinti visas subtilybes, tuo tarpu mokyklose retkarčiais vedamų lytinio ugdymo pamokų neužtenka. Ne vienas atliktas tyrimas atskleidė, kad paaugliai ir vaikai, tvirtinantys, kad viską žino ir taip, dažniausiai pro ausis praleidžia itin svarbias smulkmenas, pavyzdžiui, apie apsisaugojimo priemonių naudojimą.

Psichologė Genovaitė Petronienė, paklausta, kodėl paaugliai pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą, teigė, kad viena pirmųjų priežasčių – meilės trūkumas aplinkoje. „Kai trūksta tėvų, kai vaikai nemoka savo meilės išreikšti žodžiais, nesugeba užmegzti romantiškų santykių, tada jie pereina prie paprasčiausio varianto – kūniškų santykių. Kartais dėl to, kad neturima brolio ar sesers, tėvai nerodo meilės, norima turėti ir vaiką“, – pasakojo specialistė. Anot jos, taip dažniau elgiasi vaikai, priklausantys žemesniems socialiniams sluoksniams.

G. Petronienė neslėpė, kad dalis nepilnamečių merginų pastoja todėl, kad „nedrįsta savo lytiniams partneriams pasakyti apie kontracepciją arba nori atrodyti labai „kietai“ ir dėl to nieko nesako.“ „Jos apie kontracepciją ir saugojimosi priemones nedrįsta prabilti todėl, kad merginoms daug svarbesnis to „kažko“ turėjimas nei vaikinams“, – aiškino psichologė.

Pastojusi nepilnametė susiduria su milžiniškais sunkumais. „Visų pirma jai yra labai gėda, ji jaučiasi ir pasileidus, ir „sugadinta“. Taip, tarsi jos gyvenimas jau pasibaigė. Kita vertus, taip jaustis nepilnametes verčia aplinka, kurioje nejuntamas palaikymas ir džiaugsmas gimsiančiu žmogumi. Galų gale, tokio amžiaus žmogus nėra subrendęs rūpintis nauja gyvybe“, – aiškino G. Petronienė.

Psichologė tvirtino, kad skubėti kaltinti prastos lytinio švietimo situacijos šalyje neverta. „Ko gero, tai pirmiausia susiję su šeima, tik tada galima kalbėti apie mokyklą“, – sakė ji. Specialistė tvirtino, kad tėvų drovėjimasis kalbėtis su vaikais apie seksą, apsaugos priemones, kitas subtilybes padaro vaikams meškos paslaugą, mat daugiausiai informacijos apie lytinį gyvenimą paaugliai randa internete, filmuose, žiniasklaidoje, išgirsta iš draugų.

„Nors dabartinė tėvų karta užaugo būdami seksualiai laisvesni, tačiau ir vaikai drovūs. Dažnai jei tėvai bando kalbėtis, vaikai atsako, kad jau viską žino. Tokį pokalbį pradėti nėra paprasta, o tėvai dažniausiai tingi pasistengti“, – sakė G. Petronienė. Anot jos, jaunesnio amžiaus vaikams puikiai tinka knygos, aiškinančios žmogaus atsiradimą, o kalbantis su paaugliais – tiesiog nekreipti dėmesio į vaikų drovumą ir, pasisodinus jį, paaiškinti visas subtilybes, kurias vaikas turėtų žinoti.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Renata Mazūrienė Alfa.lt tvirtino, kad mokyklose lytinis švietimas ir ugdymas vykdomas remiantis Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. „Vis dėlto, kaip turėtų atrodyti lytinis švietimas mokykloje – didelis klausimas, nes nuomonių yra įvairių. Pagal šią programą rengimas šeimai ir lytiškumas turėtų būti integruotas į įvairių dalykų pamokas, tačiau tą daryti – gana keblu, – pasakojo moteris. – Galbūt viskas turėtų būti kitaip, nei yra dabar, tačiau daugelyje mokyklų apie lytinį švietimą ir rengimą šeimai kalbama per tam tikrų dalykų pamokas, pavyzdžiui, etikos ar biologijos.“

Pasak R. Mazūrienės, dėl ankstyvo paauglių lytinio gyvenimo nevertėtų kaltinti vien mokyklos. „Reikėtų mokyklų vadovams ir tėvams kartu nuspręsti, kaip turėtų atrodyti lytinis švietimas ir ruošimas šeimai mokykloje, priešingu atveju ugdymas vieniems atrodys tinkamas, kitiems – ne“, – sakė psichologė.

Views All Time
Views All Time
3241
Views Today
Views Today
1
0 0