Pamąstymai dualistine meilės ir egoizmo tema

Pamąstymai dualistine meilės ir egoizmo tema

Kas viešpatauja pasaulyje: meilė ar egoizmas? Klausimas nelengvas, susijęs su gyvenimo prasmės tema. Atsakyti į jį, tai tas pats, kas ieškoti atsakymo, yra Dievas, ar ne. Kam teikti pirmenybę: savo dvasiniam ar kūniškajam pradui? Ar ne apie tai kalba J. V. Gėtės „Faustas“? Ar ne tai buvo Mefistofelio ir Dievo ginčo „Prologe danguje“ objektas? Kiekvienas žmogus, tad ir moksleivis, vėliau ar anksčiau renkasi savo vertybių sistemą, gyvenimo poziciją. Tai jo asmeninė teisė. Samprotaujamasis rašinys, manyčiau, turėtų atspindėti jaunuolio pasaulėžiūrą, pasirinkimą. O ką daryti, kai moksleivis mano, jog pasaulį valdo ir vienas, ir kitas ir tam įrodyti turi svarių argumentų? Ką daryti su dualistinio tipo rašinių formuluotėmis, pavyzdžiui: „Gyventi sau ar dėl kitų?“, „Matyti širdimi ar akimis?“ Gal ir klystu, bet tokiai situacijai susiklosčius šiek tiek juokaudama primenu vaikams, jog net Dantė, vaizduodamas „Pragaro“ prieangį, apgyvendino jame tuos, kurie gyvenime nedarė nei bloga, nei gera, lyg bevalių, neturinčių savo pozicijos žmonių nenorėtų net pragaras, ne tik dangus. Manyčiau, kad galimybė samprotauti mokykloje galėtų padėti formuotis jauno žmogaus pasaulėžiūrai, o kultūriniai kontekstai aiškintis pasaulio išmintį. Rašinyje moksleivis turėtų rinktis vieną kurį nors variantą, kuriam teiktų prioritetą, o polemizuodamas pateiktų opozicinę nuomonę: juk nebūtinai ją reikia neigti, bet galima dalinai sutikti, pateisinti, daryti nuolaidas, esant tam tikroms aplinkybėms. Įsivaizduoju, kad samprotaujamuoju rašiniu, prašančiu atsakyti į dualistinį klausimą, bandoma patikrinti moksleivio gebėjimą įrodyti pasirinktą teiginį, o ne dažnai pasitaikančių gyvenimo situacijų pastebėjimą ir aprašinėjimą. Iš jo reikalaujama aktyvios pilietiškos, o ne gyvenimo stebėtojo ar metraštininko pozicijos. 

Norėčiau pateikti porą užduočių, susijusių su egoizmo ir meilės tema 11 klasėje. Iš pradžių, papasakojus kokią probleminę gyvenimo situaciją (tiktų istorija iš Šventojo Rašto apie sūnų paklydėlį, sugrįžusį namo), sužadinamas moksleivių noras paaiškinti vieno ar kito veikėjo elgesio logiką. Tuomet galima paprašyti atsakyti, kokiam teiginiui jie teiktų prioritetą: „Pasaulis laikosi ant meilės“ ar „Pasaulį valdo egoizmas“. Tada pagal pasirinktą požiūrį suskirstyti moksleivius į grupes, kad diskutuodami surastų pagrindinę mintį grindžiančių teiginių ir argumentų bei apmąstytų, kaip būtų galima atremti įsivaizduojamų aponentų replikas.  Šio darbo tikslas – pasirengti 3-5 minučių kalbai. Mokinių užduoties lape galima nurodyti įvestis, skaitytų kūrinių, susijusių su pasirinkta idėja, sąrašą. Pavyzdžiui: 

Užduotis. Pasiremdami žinomais kultūriniais ir socialiniais kontekstais,  įrodykite, kad pasaulis laikosi ant meilės. Galite pasinaudoti šiais skaitytais kūriniais ir aspektais: 

Straipsniai 1 reklama
  • Antigonės (Sofoklio „Antigonė“) meilė šeimai,  pareigos supratimas;
  • Prometėjo (Aischilas „Prikaltasis Prometėjas“) meilė žmonėms;
  • Tristano ir Izoldos legendos pabaigos prasmė;
  • Hamleto (V.Šekspyro „Hamletas“) meilė ir prieraišumas tėvams, meilė žmogui;
  • Šventasis Raštas apie meilę kitam ir sau (“Mylėk artimą savo kaip save patį”);
  • Fausto (J.V.Gėtės „Faustas“) troškimas padėti visai žmonijai, Margaritos ir Fausto ryšys ir kt.

Gal kai kurių minčių sukels šie pasvarstymai apie meilę: 

  • „Po pinigų krūva galima palaidoti žmogaus sielą“. (Natanielis Hotarnas)
  • „Laimingiausios gyvenimo akimirkos yra bevertės, jei jomis nėra dalinamasi.
  • „Mylėk gyvenimą, koks jis yra <...>. Mylėk jį, net jeigu neduoda tau tai, ką galėtų, mylėk jį, net jeigu nėra toks, kokio norėtum. Mylėk jį kaskart, kai gimsti ir kaskart, kai esi prie mirties slenksčio. Tačiau niekada nemylėk be meilės. Niekada negyvenk be gyvenimo“. (Motina Teresė)
  • Žingsnis pakeliui į meilę sau – suvokti, kas tu esi iš tikrųjų. Suvokti, kad nesi žemės dulkė, net jeigu skelbiesi esąs užkietėjęs ateistas ar komunistas, ar musulmonas, ar krišnaistas, ar krikščionis, ar pagonis, tavo įsitikinimai neturi jokios reikšmės, jeigu myli savo šunį. Jeigu šuo, tave pamatęs, apsimyža iš laimės. Nes bet kuri meilės būsena yra Dievo būsena, ir nėra nieko, kas būtų atskira.

Užduotis. Pasiremdami žinomais kultūriniais ir socialiniais kontekstais, įrodykite, kad pasaulį valdo egoizmas. Galite pasinaudoti šiais skaitytais kūriniais ir aspektais: 

  • Kreonto (Sofoklio „Antigonė“) troškimas demonstruoti savo valią, valdžią;
  • Dzeuso (Aischilo „Prikaltasis Prometėjas“) nemeilė žmonėms, troškimas palaikyti pasaulio tvarką;
  • Klaudijaus ir karalienės meilė (V.Šekspyro „Hamletas“);
  • Šventojo Rašto istoriją apie sūnų paklydėlį;
  • Mefistofelio (Gėtės „Faustas“) žmogaus pažinimas, troškimas valdyti žmogų ir kt.

Gal kai kurių minčių sukels šie pasvarstymai apie egoizmą:   

  • Sakote, egoistų nemėgsta? Klystate. Su jais mažų mažiausiai elgiasi pagarbiai. Jau vien dėl to, kad jie neleidžia su savimi elgtis nepagarbiai. Save gerbiantis normalus egoistas daug įdomesnis už bet kurį nuolankumo įsikūnijimą. Jis turi nuosavą požiūrį į reiškinius.
  • Dabartiniais laikais žmonių egoistinis noras sustiprėjo tiek, kad vidiniai santykiai pasitraukė į antrą planą. Egoistas negeba mylėti. Jis myli tik tai, nuo ko jam gera. Tai jau ne meilė, o artimo išnaudojimas. Iš inercijos šį vartotojišką jausmą vadiname meile.
  • Vaikas – egoistas. Jis nori jausti nesavanaudišką altruistinę meilę, nes tai išlaisvina jį nuo pareigos ypatingai elgtis su tėvais. Bet jeigu santykiai su vaiku nepriklauso nuo jo poelgių, jeigu vaikas nebijo, kad gali prarasti tėvų meilę, nebijo būti nubaustas, tokia tėvų meilė skatina vaiką negerbti, netgi nekęsti tėvų. Nesavanaudiška meilė nėra neprotinga meilė. Jeigu tėvai nori, kad vaikas juos mylėtų, jie turi pasirūpinti, kad jis jaustųsi nuo jų priklausomas.
  • Egoizmas nėra meilė sau – tai panašiau į susinaikinimo programą. Jeigu aš noriu būti geriausias, gražiausias, turtingiausias, galingiausias, aš savo noru atsiskiriu nuo kitų ir imu save „graužti“ maždaug taip: kaip man save mylėti, jeigu aš neturiu kojų? Kaip man save mylėti, jeigu aš visą gyvenimą svajojau kitus gydyti, o dirbu tiktai sanitaru – valau grindis ir šluostau dulkes? Ko aš vertas, jeigu turiu tris diplomus, o nepajėgiu išmaitinti savo šeimos – niekas manęs nepriima į darbą? Taigi jeigu egoizmas sukelia savigraužą, tai ir savo artimą mes mylime kaip save – „graužiame“. Nekenčiame ir niekiname, vis kitokiais norime juos matyti, vis geresniais, tobulesniais, vis gražesniais, galingesniais, o negalime…
  • Vienas pagrindinių sveiko egoizmo principų – mylėti save reikia, bet ne kitų sąskaita.

Apibendrinus išgirstus argumentuotus moksleivių požiūrius, aptarus, kieno kalbos buvo įtikinamesnės, galima drauge sukurti samprotaujamojo rašinio tema „Egoizmo dydis yra atvirkščiai proporcingas visuomenės gėriui“ loginį „stuburą“. Pavyzdžiui: 
 

Tema: „Egoizmo dydis yra atvirkščiai proporcingas visuomenės gėriui“.

(Kadangi pavadinimas tezės tipo, tad savo požiūrio kurti nebereikia).

Raktiniai žodžiai: egoizmas, gėris.

(Čia remiamasi tradicinėmis šių sąvokų sampratomis) 

 EGOIZMAS                                                                                       GĖRIS 
 
 

Savimeilė,            Savanaudiškumas,      Humanistinių vertybių          Meilė žmonėms ir sau,             Humanistinė             Turtas,

narcisizmas           pragmatizmas                ignoravimas                       harmonijos jutimas                  aplinka                         gėrybė 
 

Atrastųjų sąvokų paaiškinimas, samprata. Šalia pažymėkite kontekstą: 
 

Savimeilė, narcisizmas -___________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________ 

Savanaudiškumas, pragmatizmas – __________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________ 

Humanistinių vertybių ignoravimas – ________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________ 

Meilės žmonėms ir sau, harmonijos jutimas – _________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________ 

Humanistinė aplinka – ____________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________ 

Turtas, gėrybė __________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________ 
 
 

Belieka sukurti dėstymo pastraipų teiginius: 

1………………………………………………………………………………………………………………………

.……………………………………………………………………………………………………………………….

2………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………….. 

3………………………………………………………………………………………………………………………

……………………………………………………………………………………………………………………….. 
 
 
 

Remdamiesi teiginiais parašykite rašinio išvadas (apie 25 – 35 žodžių) 

________________________________________________________

Views All Time
Views All Time
5678
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

99 − = 93