Bendravimas

Socialinis tinklas yra labai plataus spektro vartotojo generuojamos informacijos kaupinys. Jame sutelpa ir mikro-tinklaraščio, paprasto tinklaraščio, nuotraukų ir video talpyklų, el. pašto, forumų, pomėgių virtualių bendruomenių ir dar daug kitų funkcijų. Kokie lietuviški bendravimo portalai gali būti vadinami socialiniais tinklais? Prieš išvardinant juos mano pradėtu stiliumi, būtina dar šiek tiek paaiškinti, kas yra socialinis tinklas ir kuo jis skiriasi nuo pažinčių portalo, kurie Lietuvoje yra labai populiarūs. Socialiniame tinkle pagrindinė informacija yra vartotojo veiksmai – ką parašė, kokia jo nuotaika, su kuo pradėjo draugauti, kokią nuotrauką įkėlė, prie kokios bendruomenės prisijungė, ką pakomentavo ir t.t. Socialinis tinklas turi tikslą būtent per veiksmus atskleisti vartotojo aktyvumą ir socialumą. Veiksmai yra vieši, nebent vartotojas nustato privatumo lygius (rodyti visiems, draugams ar tik sau). Pažinčių svetainėje pagrindinė informacija yra vartotojo anketa – kelios nuotraukos, asmenybės aprašymas, video prisistatymas ir t.t. Čia pagrindinis tikslas yra asmeninis susirašinėjimas tarp žmonių tik jiems žinomomis temomis. Nepaisant to pažinčių svetainės suteikia galimybę ir asmeninei saviraiškai – rašyti tinklaraštį, dalyvauti diskusijose, burtis į bendraminčių klubus. Pagal tai skirsčiau Lietuvos socialinius tinklus. Jei būčiau rašęs anksčiau, šiame straipsnyje vieno iš čia paminėtų socialinių tinklų nebūtų.

Pastaraisiais metais, smarkiai išpopuliarėjus internetiniams socialiniams tinklalapiams, vis daugiau ir įvairaus amžiaus interneto naudotojų tampa registruotais šių socialinių tinklų nariais bei noriai naudojasi jų teikiama informacija ir paslaugomis. Socialiniai tinklai suteikia galimybę lengviau bendrauti su draugais, susirasti senus pažįstamus ar užmegzti naujus kontaktus, patogiai ir greitai keistis informacija, nuotraukomis ar kita medžiaga, rašyti savo asmeninį dienoraštį, klausytis mėgstamų grupių muzikos, diskutuoti ir pan. Šie tinklalapiai yra populiarūs ne tik tarp paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų. Augantis šių tinklalapių populiarumas ir generuojami milžiniški vartotojų srautai traukia ir piktavalių dėmesį. Kuriama ir platinama vis daugiau kenkėjiškos programinės įrangos, nukreiptos prieš socialinių tinklų vartotojus. Todėl verta susimąstyti apie socialiniuose tinkluose esančius pavojus. Juk visuomet išlieka reali grėsmė, jog vartotojai gali susidurti su patyčiomis, užgauliojimais, privačios informacijos vagystėmis ir kenkėjiškomis programomis.

Taigi, imant jautį už ragų – ar politinė propaganda įmanoma socialiniuose tinkluose? Trumpas atsakymas yra „Taip, įmanoma“. Tačiau kartu su esmine pastaba, jog kokybiškai vykdyti propagandinę kampaniją socialiniuose tinkluose žymiai sudėtingiau, nei tradicinėse vienakryptėse žiniasklaidos priemonėse. Įsitraukimo į socialinius tinklus kaštai dažniausiai yra nykstamai maži. Su sąlyga, jog politinės organizacijos turi gana daug personalo, kuriam galima skirti turinio kūrybos užduotis, tai tampa itin efektyvi komunikacijos priemonė. Todėl visos organizacijos, veikiančios politinėje erdvėje, tiesiog privalo dalyvauti socialinių tinklų veiklose. Klausimai, kuriuos verta svarstyti – kiek ir kokius tinklus pasirinkti, kuriuose iš jų ir kokį turinį kurti ir platinti. Vertinant tikslinių auditorijų požiūriu internetas bendrai ir socialiniai tinklai konkrečiai turi gana aiškią didesnių pajamų ir protaujančią auditoriją. Tai reiškia – gana tiksliai pataikančią į politinių sprendimų priėmimo erdvę, nes būtent aktyvūs ir sparčiau mąstantys piliečiai dažnai yra politinių sprendimų priėmėjai. Klasika tapusi tiesa, jog neformalus bendravimas visada yra efektyvesnis, galioja ir socialiniuose tinkluose. Dar svarbiau – socialiniame tinkle galima leisti sau būti be kaklaraiščio ir rodyti daugiau emocijų. Nuosekliai siejant tai su organizacijos tikslais ir užduotimis galima tikėtis žymiai pozityvesnės reakcijos į bet kokią žinią.

Socialiniai tinklai labai vilioja. Į jų traukinį vis bando įšokti Google, o vakar savo rengtoje uždaroje konferencijoje socialinį tinklą pristatė ir Apple. Tinklas vadinasi “Ping” ir yra integruotas į naujausią “iTunes” versiją. Oficiali tinklo misija – apjungti muzika besidominčius žmones. Reali – įkalti paskutinę vinį į MySpace karstą, pateikiant alternatyvą šiam labiau į muziką orientuotam soc. tinklui. “Ping” kažkiek panašus į Facebook, kažkiek į Twitter. Gali sekti (angl. follow) atlikėjus, gali – tiesiog savo draugus, kad pamatytum ko jie šiu metu klausosi ar ką žiūri. Vartotojų patogumui pateikiami muzikos topai, daug koncertų įrašų. Ar Ping virs kažkuo didesniu už tiesiog Apple iniciatyvą, pamatysim vėliau. Patogumo naudotis atžvilgiu jame Apple dar tikrai turi ką tobulinti. Visgi iTunes vartotojų yra apie ~160 mln., tad tikimybė Apple atsiriekti bent kažkokią savo dalį soc. tinklų pyrage visai didelė.

Socialiniuose tinkluose laiką leidžiantys darbuotojai vien Didžiojoje Britanijoje vėjais paleidžia kone 1,5 mlrd. svarų kasmet, o bendras biuro darbo produktyvumas dėl to sumažėja keliais procentais, rodo įvairūs tyrimai. Tačiau kai kurie specialistai ragina darbdavius žiūrėti atlaidžiau – esą kelios minutės, praleistos naršant internete savo malonumui, skatina kūrybiškumą. „Laiko švaistymas – tas pats buvo sakoma ir apie telefonus bei elektroninį paštą. Iš tiesų kompanijos, nors to nepripažįsta, bijo grėsmės vertikaliai hierarchijai – socialiniai tinklai padeda darbuotojams daugiau bendrauti tarpusavyje, o ne su vadovais“, – interviu DELFI teigė verslo mokyklos „Insead“ dėstytojas Matthew Fraseris. Jis sunkiai įsivaizduoja, kad XXI a. nebeliktų nė vieno socialinio tinklo, tačiau siūlo neleisti internete ištisų dienų, o rasti balansą – kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje. Socialiniai tinklai virsta nauja terpe reklamai, tačiau rinkodarininkams tenka galvoti ne tik apie produkto populiarinimą, bet ir apie reputacijos išsaugojimą – vienas neigiamas įrašas asmeniniame puslapyje gali niekais paversti ilgų metų darbą. M. Fraseris, vienas iš knygos „Mano virtualieji aš“ (Throwing Sheep in the Boardroom) autorių atvyksta į Lietuvą dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse interneto konferencijoje „Login 2010“. Šioje knygoje jis kartu su Soumitrra Dutta analizuoja socialinių tinklų fenomeno reikšmę iš sociologinės, istorinės ir organizacijų elgsenos perspektyvų.

Jau 2006 m., Time “Metų žmogumi” paskelbus TAVE (t.y. kiekvieną iš mūsų), tapo aišku, kad visa visuomenės struktūra virsta aukštyn kojom ir pasaulis keičiasi. Ir visa tai – dėka socialinių tinklų. Time tuo metu rašė: “Šie metai – tai istorija apie begalinį žinių šaltinį Wikipedia, milijonais kanalų sujungtų žmonių tinklą YouTube ir internetinį metropolį MySpace. Už valdžios paveržimą iš pasaulinės žiniasklaidos, už naujos skaitmeninės demokratijos pamatų paklojimą, už darbą be išskaičiavimo – žurnalo Time Metų žmogus esi TU.” O kaip viskas atrodo šiandien? Kaip atrodys rytoj? Apie socialinių tinklų įtaką rašo Lietuvoje neseniai lankęsis Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knygoje “MANO VIRTUALIEJI AŠ: kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį”. Apie įrankius, kurie kuria… ir griauna. Priklausomai nuo to, kaip, kur ir kam juos naudojame. “Negaliu net paaiškinti – tai toks keistas jausmas, kai manimi pasidomima Google.” (The New Yorker, 2002) Šiandien nuo Google nepaslėpsi nieko. Nori nenori, mūsų gyvenimai tampa atversta Facebook knyga. Vis daugiau biografijų, pikantiškų privataus gyvenimo detalių tampa viešai prieinama visiems. Tiriant jaunimo požiūrį į privatumą internete 70 proc. apklaustų jaunuolių teigė, kad jiems nerūpi, kad jų internetiniai profiliai gali būti apžiūrimi nepažįstamųjų. Tad ir elgiasi jie internete kaip nori. Tačiau… vėliau dažnai paaiškėja, kad visa tai gali pažeisti ne tik jų privatumą, bet ir reputaciją.

Microsoft ir Facebook paskelbia, kad Microsoft investuos į Facebook 240 milijonų dolerių, taip gaudami 1,6% Facebook akcijų. Visi pradeda svarstyti, ar tik čia nebus pradžia Google eros pabaigos. Juk kaip taip galėjo nutikti?! Microsoft aplenkė Google! Neįmanoma! (ir panašiai). Google CEO pareiškia, kad Google nemano, kad jai reikia pirkti bet kokį sėkmingą verslą, kuris kertasi su jų. (kas ilgokai buvo panašu į jų strategiją – kokie 50% paslaugų buvo nupirkti, o vėliau išvystyti pačios Google. Tiek Google Docs, tiek GTalk, tiek Analytics, tiek dar savo eilės laukiantys Grand Central ar jaiku). Pagaliau kažkas tiksliai nustato Facebook vertę – tai turbūt viena iš pašnekesių temų Silicio Slėnyje per pietus. Vertė – 15 milijardų dolerių. Nemažai, sakyčiau. Padaugėja įdomių nuomonių, apie tai, ar Facebook – tikrai ateitis. Net The Economist pasirodo rašinys, kuris teigia, kad visas šitas bumas perdėtas. Kodėl? Todėl, kad socialiniai tinklai praranda vertę, kai viršijama tam tikra vartotojų skaičiaus riba. Kodėl? Todėl, kad pasimeti tarp draugų, tarp grupių, tarp pakvietimų, ir tavo pagrindinis noras – sužinoti, ką veikia tavo draugai, ir kartu pranešti jiems, ką veiki tu – pasidaro nebeišpildomas. Sakyčiau, one.lt efektas. Kiti pastebi, kad Facebook graži ateitis bus tik tada, jei tai taps tarsi mini internetas, su savo programėlėmis (widget’ais), ir vartotojai kaip bazę naudos ne naršyklę, o naršyklėje atidarytą Facebook langą (o gal tiesiog turėsime Facebook naršyklę?).

Socialiniaia tinklai – pats populiariausias internetinis dalykas mūsų gyvenime. Daugelis kartais, net nesusimastome,jog tai ne kas kita, o labai didelė priklausomybė. Kasdien girdime žodį facebook, twitter, kasdien skaitome rodos visiškai bereikšmes žinutes atsikėliau, pavalgiau, važiuoju automobiliu. Kartais galime išgirsti ir kaip vienas vartotojas skundžiasi jog nėra prisijungusių draugų: Tai kaip žiauru visi mane paliko su kuo susirašinėjau. Tai ką dabar veikt? Didžiojoje Britanijoje yra žudanti statistika. Socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas 10 dvylikos – trisdešimties metų žmogus. Penktadalis i jų praleidžia 3 ir daugiau valandų. Argi tai ne priklausomybė ? O kas būna, kai nėra galimybės prieiti prie socialinių tinklų ? 22 % diena be socialinio tinklo – diena su bloga arba labai bloga nuotaika. Socialinių tinklų priklausomybė yra gana panaši į priklausomybe nuo tabako. Skirtumas tik vienas, vienam laikinai numalšinti reikia cigaretės, o kitam įėjimo į facebook ar twitter.

2008 metus galime vadinti socialinių tinklų bumo metais. Facebook ir Twitter augo kaip ant mielių, tapdami neatsiejama šiandienos mados dalimi, kurios vaikosi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Tačiau labiausiai nustebino LinkedIn. Šis, jau šeštus gyvavimo metus skaičiuojantis, ir, visai nesenai 50 milijonų vartotojų sulaukęs socialinis tinklas, 2008 m. augo sparčiausiai, aplenkdamas savo netiesioginius konkurentus Facebook ar MySpace. LinkedIn, kurio pavadinimą galime versti kaip „susijungę“ ar „susieti“, yra visų pirma verslui skirtas socialinis tinklas. Šis projektas, palaikomas interneto verslo „riebiausios grietinėlės“, oficialiai startavo 2003 metais. LinkedIn vadovybę sudaro Jeff Weiner – buvęs Yahoo vadovas, Reid Hoffman – buvęs PayPal viceprezidentas, Steve Sordello, vadovavęs Tivo finansams ir kitos garsenybės, kurių sąrašą rasite čia. 2003 m. gegužės mėnesį 5 projekto įkurėjai pakvietė 350 savo svarbiausių draugų prisijungti prie sukurto socialinio tinklo. Po mėnesio LinkedIn tinklas skaičiavo 4500 registruotų vartotojų, kurių skaičius 2003 m. pasiekė 81.000 ir nenustojo augti. 2005 m. savo anketas LinkedIn‘e turėjo 4 mln. vartotojų, 2007m. jau 15mln., o 2009 m. šis skaičius perkopė 50 milijonų. Ypač sėkmingi LinkedIn‘ui buvo pastarieji „kriziniai“ metai. LinkedIn vadovas Dan Nye savo interviu pasakojo, kad „nauji vartotojai jungiasi kiekvieną sekundę ir tinklas auga sprogstamu greičiu“.