Užkrečiamas pavyzdys – vienas iš pagrindinių būdų ugdant asmenybę. Nėra jokio reikalo dar kartą aiškinti, kokia svarbi yra teigiamo pavyzdžio įtaka mokykloje, šeimoje ir šiaip gyvenime. Tačiau asmenybės ugdymas postmoderniame pasaulyje nebeapsiriboja vien kitos asmenybės daroma įtaka. Jei vaiko tėvai yra visiški „geriukai“, tačiau namie „telikas“ be paliovos rodo visokio plauko „pornagrafiją“, lieka neaišku, kuo gi taps vaikas užaugęs…

Štai dėl ko beprotiškai gaila, kad iki šiol neturime tautinio superherojaus (vartokime šį žodį, kadangi nežiūrint tam tikro „nelietuviškumo“, jis tiksliausiai išreiškia mintį). Supermeno būtinybė senokai bado akis. Lietuviškos viešojoje erdvėje nėra nei vieno veikėjo, kuris tiksliai ir be nereikalingų „psichologizmų“ žinotų, „kas yra gerai, o kas – blogai“. Patikslinsiu: žinotų ir kovotų prieš blogį.

Kam jis reikalingas, tikiuosi, neverta aiškinti. Tie suaugėliai ir vaikai, kurie gyvena tik populiariojoje kultūroje (o tokių dauguma), privalo žinoti, jog gėris ir blogis nėra tas pats. „Blogiečiai“ pradeda, bet „geriečiai“ laimi – štai pagrindinė žinia tiems, kurie dar neskaitė nei vienos brolių Grimų ar Anderseno pasakos.

Bene vienintelis mūsų veikėjas galintis pretenduoti į superherojaus vietą yra Tadas Blinda. Tačiau ir jis ne be priekaištų. Pirmiausiai, jis neatitinka šiuolaikinio superherojaus vidinių savybių (apie jas vėliau). Antra, šis žemaitis mums žinomas tik iš nuostabaus lietuviško filmo, tačiau išskyrus jį, nieko daugiau neturime.

Paveikiam superherojui reikalinga „infrastruktūra“, t.y. knygos ir vaikiškos knygutės, komiksai, galbūt net kompiuteriniai žaidimai. Kad visa tai atsirastų, kartais protingiau sugalvoti naują superherojų, o ne bandyti reanimuoti senąjį. Rest in peace, Tadai. Tyla – gera byla.

Pabandykime išsiaiškinti, kas dažniausiai sieja superherojus, kad būtų galima tiksliau nuspėti, koks gi turėtų būti lietuviškasis jų atitikmuo. Betmenas, žmogus-voras, Jamesas Bondas, Fantomas, Zoro – visi jie yra savaip skirtingi, bet ir panašūs. Tai paprasti žmonės su nepaprastu likimu, kuriems stebuklingos galios „nukrito iš dangaus“. Tokio tipo herojams labai tinka gimti turtingoje šeimoje, tačiau vėliau, dėl kokių nors neaiškių aplinkybių, likti našlaičiais.

Kita svarbi jų sąvybė – socialumas. Superherojus visada, be išimčių, yra atsisukęs veidu į tautą, daugumą, masę ir budriai stebi, kad šio pasaulio „didieji“ neskriaustų mažutėlių. Gražus akcentas galėtų būti kokių nors tautinių simbolių įpynimas: juk žmogus-voras pabaigoje visada stovi šalia JAV vėliavos. Kodėl lietuviškasis jo antrininkas negalėtų skutamuoju skridimu pralėkti virš Gedimino pilies? Arba kokiu nors moderniu kateriu raižyti bangas Galvės ežere šalia Trakų?

Labai svarbus yra superherojaus aprangos klausimas. Šiaip dažniausiai šio tipo veikėjai yra linkę persirenginėti. Tautoje vaikšto kaip eiliniai žmonės, su kasdieniais rūbais, tačiau atėjus momentui, kai reikia susiremti su blogiu, jie apsirengia ne visai įprastomis drapanomis. (Išimtis gal tik Robinas Hudas, kuris būdamas „britiškuoju Tadu Blinda“ ateities dabartiniame pasaulyje neturi. Prasčiokas ir tiek.)

Šiose drapanose superherojus tartum transformuojasi į kovotoją su blogiu, teisiųjų užtarėją, beveik pusdievį, todėl kuriant lietuviškąją superherojaus versiją siūlau labai labai gerai pagalvoti, ką gi galėtų dėvėti „lietuviškas betmenas“. Trispalvis triko būtų banalokas, todėl siūlau jo paveikslą priderinti prie nepelnytai užmirštos tautinės vėliavos (baltas Vytis raudoname fone). Baltais šarvais apsitaisęs, su baltu turbožirgu ir neutroniniu kalaviju lietuviškasis superherojus atrodytų įspūdingai.

Tiesa, vos nepamiršau, superherojus iš pradžių dažniausiai net nenutuokia apie savo galias. Jis jas atranda kažkaip netyčia, akis į akį susidūręs su „mažutėlių skriaudimo faktu“. Todėl čia fantazijos ribos neegzistuoja. Tai galėtų būti pasiturintis ilgaplaukis verslininkas prekiaujantis viskuo ir dar turintis nuosavą elnyną, tfu, atsiprašau, žirgyną, arba užsienio šalyje reziduojantis diplomatas, kuris spec. žirgo nešamas atsiduria Lietuvoje per kelias minutes ir daro gerus darbus, arba… (palieku laisvą erdvę jūsų fantazijoms).

Vietoj pabaigos. Nežiūrint atsiveriančių platumų lietuviškojo superherojaus kūrybai visada dera atsiminti pagrindinę taisyklę – šis veikėjas turėtų būti mirtingo žmogaus, stebuklingų galių ir teigiamos idėjos mišinys. Šiek tiek butaforijos taip pat nepakenktų.

Tad į darbą, mielieji psichologijos adoruotojai!

Views All Time
Views All Time
871
Views Today
Views Today
1
0 0