Leiskite išsilieti jausmams

ŠEŠTAS SKYRIUS

Leiskite išsilieti jausmams

Kaip atsikratyti pykčio

Kiekvienas vienu ar kitu laiku gyvenime susiduria su pykčiu. Pyktis yra atviras jausmas. Kai jis nėra plėto­jamas arba išreiškiamas išorėje, jis slepiasi viduje, ir dažniausiai perauga į negalią ar kokį sutrikimą.

Dažniausiai mes pykstame dėl tų pačių dalykų. Kai supykstame ir jaučiame, kad neturime teisės pa­rodyti savo jausmų, užslopintas pyktis sukelia kartėlį ar depresiją. Geriausia, ką galime daryti, užliejus pyk­čiui, stengtis jį valdyti.

Yra keletas būdų, kaip pozityviai susitvarkyti su pykčiu. Geriausia pasikalbėti su žmogumi, keliančiu jums pyktį ir atsikratyti suvaldytų emocijų. Galite pa­sakyti: „Aš pykstuosi su tavimi, nes____________”.

Jei jaučiam tarsi spiegtumėm ant kažko, vadinasi, pyk­tis tęsėsi ilgą laiką. Toks jausmas apima, kai negalite pasikalbėti su kitu žmogumi. Taigi dar vienas būdas išsilaisvinti nuo pykčio – pasikalbėti su žmogumi veid­rodyje.

Suraskite saugią vietą, kur niekas jūsų netrukdys. Pažvelkite j savo akis veidrodyje. Jei suprantate, kad negalite, tada sutelkite dėmesį į nosį ar burną. Regė­kite arba save, arba/ir žmogų, kuris, jūsų manymu, padarė jums kažką blogo. Prisiminkite tą momentą, kai supykote ir pajutote, kad pyktis skverbiasi į jus. Pradėkite tam žmogui sakyti, dėl ko jūs pykstate. Pa­rodykite visą pyktį, kurį jaučiate. Galite sakyti kažką panašaus:

• „Pykstu ant tavęs, nes__________________*
• „Aš įskaudinta, nes tu__________________”
• „Aš bijau, nes tu__________________”

Išliekite visus savo jausmus. Jei jaučiate, kad ge­riau išreikšti jausmus fiziškai, paimkite keletą pagal­vių ir pradėkite jas kumščiuoti. Nesibaiminkite, kad jūsų pyktis pasirodys visame savo grožyje. Jūs taip il­gai laikėte uždarę savo jausmus. Nereikia jausti kaltės ar gėdos. Atminkite, kad jūsų jausmai, tai – mintys veiksme. Jie atlieka savo paskirtį, ir kai išmetate juos iš sąmonės ir kūno, sukuriate viduje vietą kitiems, po­zityvesniems patyrimams.

Baigę reikšti pyktį žmogui ar žmonėms, pasisten­kite atleisti. Atleidimas yra laisvės poelgis, ir jums jis bus naudingas. Jei negalite kažkam atleisti, pratimai jūsų neišgydys ir bus tiesiog negatyvūs. Yra skirtumas tarp išsivadavimo ir ko nors seno perdirbimo. Jums reiktų pasakyti:

„Gerai, šis atvejis jau baigtas. Jis jau praeityje. Aš nepritariu šiam tavo poelgiui, tačiau suprantu, kad jūs darėte viską, ką galėjote pagal to meto žinias ir supratimą. Aš tai suprantu. Aš atleidžiu tau. Tu lais­vas ir laisvas aš”.

Reikėtų šį pratimą atlikti keletą kartų, kad pasijustumėte, jog iš tikrųjų nusikratėte viso savo pykčio. Galite padirbėti su viena ar keletu pykčio išraiškų. Darykite, kaip jaučiate tinkama.

Yra ir kitų metodų išsivaduoti iš pykčio. Galime išsi­rėkti į pagalvę, kumščiuoti pagalvę, trankyti lovą ar smūgiuoti krepšį. Galime rašyti neapykantos laišką, po to jį sudeginti. Galime išsirėkti mašinoje, užsidarę lan­gus. Galime žaisti tenisą arba eiti į golfo aikštelę, ir vieną po kito smūgiuoti į kamuoliukus. Galime mankštintis, plaukioti arba apibėgti keletą kartų ap­link kvartalą. Galime rašyti arba piešti savo jausmus ne ta ranka, kuria įprastai rašome – kūrybinis proce­sas yra natūralus atsipalaidavimas.

Vienas vyras mano seminare pasakė, kad naudo­josi chronometru, kai pradėjo klykti įsikniaubęs į pa­galvę. Jis leido sau dešimt minučių išlieti visas nuos­kaudas ir pyktį del tėvo. Po penkių minučių jis išse­ko, kas trisdešimt sekundžių dirsčiojo į laikrodį, ir vis dar buvo likusios kelios minutės.

Buvau įpratusi trankyti lovą ir kelti didelį triukš­mą. Dabar negaliu taip daryti, nes mano šunys išsi­gąstų ir manytų, jog pykstu ant jų. Dabar manau, kad naudinga spiegti mašinoje arba kasti duobę sode.

Kaip matote, išsivaduodami iš emocijų galite tapti labai išradingi. Aš rekomenduoju, kad išsilaisvintumė­te iš susikaupusių emocijų, darydami ką nors fiziškai, bet saugiai. Nebūkite neapgalvotai narsus, nesukeikite pavojaus sau ar kitiems. Prisiminkite susisiekti su savo Aukštesniąja Galia. Nugrimzkite į save ir žinokite, kad ten yra atsakymas į jūsų pyktį, ir jūs surasite jį. Labai sveika medituoti ir vizualizuoti savo įniršį, laisvai pa­liekantį jūsų kūną. Pasiųskite meilę kitam žmogui ir pamatysite, kaip meilė išsprendžia bet kokį nesusipra­timą tarp jūsų. Norėkite darnos. Turbūt pyktis, kurį jaučiate, primena jums, kad gerai nesutariate su kitais. Atpažinę tai, galite taisyti.

Nuostabu, kiek daug žmonių man pasakoja, ko­kie tapo laimingi, kai atsikratė pykčio kitam žmogui. Tai lyg nusimesti milžinišką naštą. Vienai mano stu­dentei buvo sunku atsikratyti pykčio. Intelektualiai ji suprato savo jausmus, tačiau negalėjo jų išreikšti išoriš­kai. Vieną sykj ji leido sau išreikšti emocijas, ji spardė ir rėkė, vadino savo motiną ir alkoholikę dukrą viso­kiais vardais. Ji pajuto, kaip milžiniškas svoris nukrito nuo pečių. Kai vėliau ją aplankė dukra, ji negalėjo nu­stoti ją glėbesčiavus. Ji įsileido meilę į kambarį, kuria­me buvo užgniaužtas visas pyktis.

Galbūt jūs buvote žmogus, kuris didesnę gyvenimo dalį pyko. Jūs turite vadinamąjį reguliarų pyktį. Kaž­kas atsitinka, ir jūs pykstate. Kiek kartų tai atsitiks, tiek kartų jūs vėl supyksite, tačiau niekada neapsi­lenksite su pykčiu. Reguliarus pyktis – vaikiškas, jūs visada norite savo sprendimo būdo. Naudinga būtų paklausti savęs:

„Kodėl visa laiką būnu piktas?”

„Ką aš darau, kad sukuriu situaciją po situacijos, kurios mane siutina?”

„Ar tai vienintelis būdas man reaguoti į gyveni­mą?”

„Ką aš vis dar baudžiu? Ar myliu?”

„Kodėl aš noriu toks likti?”

„Kuo tikiu, kas sukelia visus šiuos nepasitenkini­mus?”

„Ką spinduliuoju, kas traukia kitų norą mane er­zinti?”

Kitais žodžiais tariant, kodėl jūs tikite, kad vie­nintelis sprendimas yra pykti? Aš nesakau, kad nėra neteisybių ir nėra tokių atvejų, kai turite teisę jausti pyktį. Tačiau reguliarus pyktis kenkia jūsų kūnui, nes jis kaupiasi ten.

Pastebėkite, į ką dažniausiai susitelkiate. Atsisės­kite prieš veidrodj dešimčiai minučių ir pažvelkite j save. Klauskite: „Kas tu esi?Ko tu nori?Kas tave džiu­gina? Ką aš galiu padaryti, kad būtum laimingas?” Da­bar atėjo laikas padaryti dar kai ką. Sukurkite naują erdvę savo meilei, optimizmui ir džiaugsmingiems sek­tiniems modeliams.

Žmonės dažnai supyksta, kai jie vairuoja mašiną. Jie išreiškia savo nepasitenkinimą dėl kitų bjaurių vai­ruotojų kelyje. Aš seniai nugalėjau savo susierzinimą dėl kažkieno nesugebėjimo laikytis taisyklių kelyje. Taigi vairuodama mašiną, pirmiausia paskiriu meilę mašinai. Aš žinau ir teigiu, kad visada esu apsupta nuostabių, kompetentingų, laimingų vairuotojų. Kai nuolat kartoju šiuos teiginius, kelyje retai sutinku pras­tus vairuotojus. Jie būna iš tų nuobodžių žmonių, ku­rie krato kumštį ir rėkia.

Mašina yra jūsų dalis, taigi skirkite truputį meilės ma­šinai, o po to pasiųskite meilę visiems važiuojantiems ir einantiems gatve. Tikiu, kad mašinos dalys pana­šios į jūsų kūno dalis.

Pavyzdžiui, viena mano darbuotoja pasakė, kad ji „neturi regėjimo”. Ji negalėjo matyti, kur eina jos gyvenimas, kur ji norėtų jį kreipti. Vieną rytą ji rado sudaužytą priekinj automobilio stiklą. Vienas mano pažįstamas jautėsi „įstrigęs” gyvenime. Jis nekrutėjo nei į priekį, nei atgal, jis iš viso niekur nėjo. Mašinos padangą nuleido, ir jis nebegalėjo niekur pajudėti. Ži­nau, kad iš pradžių gali skambėti kvailai, tačiau man kelia nuostabą, kaip šių žmonių terminologija, kurią jie naudojo savo būsenai apibūdinti, siejosi su mašinomis. „Neturiu regėjimo” reiškia, kad negali matyti priekyje savęs. Priekinis stiklas yra puiki metafora, o žodis „įstrigęs” atliepia nuleistai padangai. Kitą kartą, kai kas nors atsitiks jūsų mašinai, stebėkite, ką jūs jaučiate, ir neabejoju, kad jūsų pojūčiai atspindi ma­šinos gedimą. Vieną dieną aš parašysiu mažą knygelę ir pavadinsiu „Pagydyk savo automobilį”.

Buvo laikas, kai žmonės nesuprasdavo kūno-proto jungties. Dabar atėjo laikas išplėsti savo mąstymą ir suprasti mechanizmo-proto ryšį. Kiekviena situaci­ja gyvenime yra pamokymas, kuris gali jums praversti.

Kalbant apie pyktį, nėra nieko naujo ar unikalaus. Nė vienas neišvengė šios patirties. Svarbu atpažinti pyktį ir nukreipti energiją naudingesne linkme. Jei susergate, nepykite dėl to. Užuot įsileidę pyktį j sa­vo kūną, užpildykite jį meile ir atleiskite sau. Tie, kurie rūpinasi sergančiaisiais, gali prisiminti, jog turi rūpintis savimi. Jei – ne, nebūsite geri nei sau, nei draugams, nei šeimai. Jūs veltui išsikvėpsite. Dary­kite kažką, kad jausmai galėtų išeiti. Išmokę suval­dyti pyktį, jūs atrasite daug nuostabių pasikeitimų, kurie atskleis naujas gyvenimo puses.

Pasipiktinimas sukelia įvairias ligas

Pasipiktinimas yra ilgą laiką slėptas pyktis. Pagrindi­nė pasipiktinimo problema, kad jis dažniausiai kau­piasi kūne ir, laikui bėgant, ten kunkuliuoja, įsiėda į kūną, virsdamas guzais arba vėžiu. Slopindami pyktį, jūs kenkiate savo sveikatai.

Daugelis augo šeimose, kur nebuvo leista išreikš­ti pykčio. Dažniausiai moterys buvo mokomos, kad negalima rodyti pykčio. Pyktis buvo nepriimtinas, iš­skyrus vienam asmeniui, dažniausiai gimdytojui. Iš­mokome praryti savo pyktį, jo neišreikšdami. Gali­me suprasti, kad esame tie žmonės, kurie laikosi jo įsitvėrę, niekas daugiau nėra tuo suinteresuotas.

Austrė paima kruopelę smėlio ir sluoksnį po sluoksnio kuria iš kalcito nuostabų perlą. Panašiai mes priimame emocines žaizdas, jas slaugom, tarsi per­žvelgdami seną filmą savo sąmonėje. Jei norime išsi­laisvinti iš savo žaizdų, jei norime jomis atsikratyti, pats laikas pakilti virš jų.

Viena iš priežasčių, dėl kurios moterims atsiranda cistos ir guzai gimdoje, yra vadinamasis mane nu­skriaudė sindromas. Genitalijos atstovauja vyriškajai kūno daliai, vyriškumo šaltiniui, arba moteriškajai kū­no daliai, moteriškumo esmei. Kai žmonės turi emo­cinių išgyvenimų tarpusavio santykiuose, jie kreipiasi j vieną šių sričių. Moterų atveju, jos priima jausmus į moteriškuosius organus, moteriškąją dalį, ir slaugo tol, kol žaizda virsta cista arba augliu.

Nuo tada, kai pasipiktinimas giliai palaidojamas mū­sų viduje, turi praeiti nemažai laiko, kad jj išnaikin­tume. Aš gavau moters laišką, kuri kovojo su trečiu vėžiniu augliu. Ji vis dar neatsikratė pasipiktinimo ir vis kūrė naujus auglius savo kūne. Galiu pasakyti, kad ji jautėsi savimi pasitikinti dėl savo pykčio. Jai buvo lengviau leisti daktarams pašalinti paskutinį auglį ir po to gilintis į atleidimą. Būtų buvę geriau, jei ji būtų sugebėjusi siekti permainų. Daktarai puikiai pašalina auglius, tačiau tik mes galime pasistengti, kad jie nebeatsinaujintų.

Kartais žmogus pasiryžęs geriau mirti, bet nekeisti savo gyvenimo būdo. Ir mes taip darome. Aš paste­bėjau, kad daug žmonių jau geriau mirs, bet nepakeis savo mitybos įpročių. Ir jie miršta. Miršta mums arti­mi, mylimi žmonės, kuriems būtų galima padėti, jei­gu jie to norėtų.

Nesvarbu, ką mes pasirenkame, šis pasirinkimas yra teisingas, net jei paliekame šią planetą. Mes visi paliksime šią žemę ir visi surasime tam geriausią laiką.

Nereikia kaltinti savęs dėl to, kad padarėme ne­gerai ar nesugebėjome padaryti. Neturime jausti kal­tės. Nėra jokių priekaištų. Nė vienas nepadarė blogai. Žmogus daro geriausia, ką jis ar ji žino. Atminkite, mes visi savo viduje turime Galią ir atėjome čia iš­mokti ypatingų pamokų. Mūsų Aukštesnysis Aš žino mūsų likimą šiame gyvenime. Niekada nėra neteisin­go kelio, jis tiesiog yra. Mes esame nesibaigiančios kelionės į amžinybę keliauninkai ir turime gyvenimą po gyvenimo. Tai, ko neišsprendžiame šiame gyveni­me, tikiu, kad išspręsime kitame.

Nuslopinti jausmai sąlygoja depresiją

Depresija – į vidų įsuktas pyktis, tai pyktis, kurio ne­turėtume jausti. Pavyzdžiui, galite jausti, kad negerai pykti ant tėvų, sutuoktinio ar geriausio draugo, ta­čiau vis tiek pykstate. Jaučiatės įklimpę. Sis pyktis tam­pa depresija. Pernelyg daug žmonių šiais laikais ken­čia nuo depresijos. Su laiku pajuntame, kad labai sun­ku atsikratyti depresijos. Tai atrodo taip beviltiška, kad bet ką daryti reikia pastangų.

Nesvarbu, kokie esate dvasingi, vis tiek turite iš­plauti indus. Negalite palikti krūvos nešvarių indų ir sakyti: ,Ak, koks aš metafiziškas”. Taip pat yra su mūsų jausmais – jei norite, kad laisvai sklistų mintys, išsiplaukite savo nešvarius indus.

Pasistenkite išleisti truputį pykčio, kad nepul­tumėte į depresiją. Dabar jau yra terapeutų, kurie specializuojasi, gydydami pyktį. Keli susitikimai su vienu iš jų gali būti labai naudingi.

Tai mano nuomonė, tačiau bent kartą per savaitę turėtumėte pakumščiuoti lovą, nesvarbu, ar jaučiamės supykę ar ne. Yra tokių gydymo būdų, kurie padrąsi­na, įvesdami jus į pykčio būseną, tačiau, manau, jie per ilgai išlaiko pyktį. Pyktis, kaip ir kiekviena paviršinė emocija, tęsiasi tik keletą minučių. Vaikai labai greitai įsiveržia ir išeina iš savo emocijų. Mūsų reak­cija į emociją priverčia įsitverti arba numalšinti ją.

Rašytoja Elisabeth Kūbler-Ross savo seminaruo­se naudoja nuostabius pratimus, kuriuos vadina eksternalizacija. Ji duoda jums guminę žarną arba kokių senų telefonų knygų ir leidžia tuos daiktus daužyti, kad iškiltų visokio pobūdžio emocijos.

Kai išsivaduojate iš pykčio, nenuostabu, kad jau­čiatės sutrikdyti, nes pykti jūsų šeimoje buvo nepri­imta. Sunku bus tik pirmą kartą, kai išmoksite, pajusi­te tikrą džiaugsmą. Dievas jus mylės ir tada, kai būsi­te pikti. Kai atsikratysite dalies seno pykčio, galėsite naujai įvertinti savo padėtį ir rasti naujus sprendimus.

Asmeniui, kurį kankina depresija, siūlyčiau pasi­tarti su mitybos specialistais ir gerai sureguliuoti savo mitybą. Nuostabu, kaip tai padeda protui. Kankina­mi depresijos žmonės labai prastai maitinasi, ir tai aštrina jų problemas. Visi norime pasirinkti geriau­sią maistą, kad jis būtų naudingas mūsų kūnui. Be to, žmonėms, kurie vartoja antidepresantus, dažnai pasireiškia cheminis disbalansas.

Gimimas iš naujo – tai dar vienas nuostabus procesas, neįtraukiantis intelekto, atpalaiduojantis jūsų jausmus. Jei niekada neturėjote atgimimo se­anso, patarčiau jį išbandyti. Kai kuriems žmonėms tai būtų labai naudinga. Kvėpavimo modalumas pa­deda susijungti su senomis problemomis, kad pozi­tyviu būdu jomis atsikratytumėte. Kai kurie seanso dalyviai tuo metu kartoja savo teiginius.

Po to seka įvairūs pratimai kūnui, kurie atpalai­duoja suvaržytas kūno dalis. Skirtingos plėtotės skirtingai veikia kiekvieną žmogų. Vienas procesas gali būti geras vienam, tačiau blogas kitam. Pasirinkti, kas geriausia, galime tik tada, kai išbandome skirtingas priemones.

Specialūs skyriai knygynuose yra puiki vieta pasi­žvalgyti po skirtingas alternatyvas. Sveiko maisto par­duotuvės dažnai turi skelbimų lentas, kuriose nuro­domi susitikimai ir pratybos. Mokytojas pasirodo tuo­met, kai mokinys būna pasiruošęs.

Nuogąstavimas – tai nepasitikėjimas

Būgštavimai plačiai paplitę planetoje. Galite jų išgirsti ir pamatyti kasdien, klausydami naujienų apie karą, žudynes, godumą ir t.t. Nuogąstavimai yra pasitikėjimo stoka mumyse. Mes nepasitikime gyvenimu. Mes netikime, kad esame saugomi aukštesniame lygyje, to­dėl stengiamės viską kontroliuoti fiziniu lygiu. Aki­vaizdu, kad jausime baimę, nes negalime gyvenime visko kontroliuoti.

Pasitikėjimą atrandame tada, kai bandome nu­galėti savo nuogąstavimus. Tai vadinama pasitikėji­mo šuoliu. Reikia pasitikėti viduje glūdančia Galia, nes ji sujungta su visuotiniu protu. Užuot tikėję vien realiu fiziniu pasauliu, išmokime tikėti tuo, kas nėra matoma. Nesakau, kad netikėdami nieko neįveiksi­me, tačiau tikėdami galime lengviau žengti gyveni­mu. Prisiminus tai, ką sakiau anksčiau, manau, kad viskas, ką turiu žinoti, man prieinama. Aš tikiu, kad manimi rūpinamasi, nors fiziškai negaliu pasirūpinti viskuo, kas vyksta aplink mane.

Bauginanti mintis iš tikrųjų stengiasi apsaugoti. Aš siūlau kreiptis į baimę: „Aš žinau, kad nori mane apsaugoti. Dėkoju, kad nori man padėti. Ačiū tau”. Suvokite bauginančią mintj; ji čia, kad pasirūpintų jumis. Kai išsigąstate, jūsų adrenalinas pulsuoja kūnu tam, kad apsaugotų jus nuo pavojaus. Taip pat veikia ir baimė, kurią gaminate savo galvoje.

Stebėkite savo nuogąstavimus, bet nesitapatinki-te su jais. Galvokite apie būgštavimus, tarsi žvelgtu­mėte kino filmo kadrus. Bėgantys kadrai tėra celiuloidiniai vaizdai, jie labai greitai keičiasi ir dingsta. Mūsų būgštavimai ateis ir praeis labai greitai, nebent jūs primygtinai reikalausite juos sulaikyti.

Baimė yra mūsų sąmonės ribojimas: žmonės bijo su­sirgti, tapti benamiai ir t.t. Pyktis – yra pakitusi bai­mė, kuri tampa gynybos mechanizmu. Turime taip suvaldyti savo baimę, kad įgalintume mylėti save ir sustabdytume gąsdinančių situacijų kūrimą mintyse. Niekas neateina iš išorės, mes esame savo gyvenimo centre. Viskas yra viduje – kiekvienas patyrimas, kiek­vienas tarpusavio ryšys yra mentalinio modelio veidro­dis.

Baimė yra meilės opozicija. Kai esame išsigandę, susirūpinę, nuliūdę, nemieli patys sau, gyvenimas ima riedėti blogesne vaga.

Taip pat būna, kai tikrai mylime save. Viskas pra­deda sektis, mums dega „žalia šviesa” ir gauname, „kur sustoti”. Patiriame visus dalykus – mažus ir didelius, paverčiančius gyvenimą nuostabiu. Atsikeliame ryte, ir diena prabėga nuostabiai.

Mylėkite taip, kad galėtumėte savimi pasirūpin­ti. Darykite viską, ką galite, kad stiprintumėte savo kūną, širdį ir sąmonę. Kreipkitės į Galią jumyse. Ras­kite gerą dvasinį ryšį ir išlaikykite jį.

Jei jaučiatės išgąsdinti ir prigrasinti, sąmoningai kvėpuokite. Dažnai išsigandę sulaikome kvėpavimą. Keletą sykių giliai įkvėpkite. Kvėpavimas atveria erd­vę, kur slypi jūsų jėga. Kvėpuodami ištiesinate savo nugarkaulį, atveriate krūtinės ląstą ir duodate širdžiai vietos plėstis. Kvėpuodami pradedate atsikratyti kliū­čių ir atsiverti. Išsitiesę ir pajutę meilę sau, sakykite: „Aš esu su Galia, kuri mane sukūrė. Aš saugus. Mano pasaulyje viskas gerai”.

Blogi įpročiai

Blogi įpročiai slepia jūsų nuogąstavimus. Jie malšina emocijas, kad nejaustumėte. Yra daugybė blogų, Įsi­senėjusių įpročių. Yra tokių, kuriuos aš vadinu pa­vyzdiniais įpročiais – įpročiais, kuriuos prisimename, kad jie sulaikytų mus nuo dabarties. Kai norime pabėgti nuo realaus gyvenimo, puolame be saiko valgy­ti, vartoti chemikalus. Galimas ir genetinis polinkis alkoholizmui, tačiau pasirinkimas sirgti visada yra in­dividualus. Todėl neteisinga viską suversti genams ir paveldimumui.

Esama emocinių įpročių, kai žmonės mėgsta ieš­koti ydų. Nesvarbu, kas atsitinka, visada rasite kaltų. „Tai jų kaltė, jie man tai padarė”. Galbūt turite blogą įprotį suvedinėti sąskaitas. Daugelis iš jūsų turi po­linkį nuolat skolintis. Neatrodo, kad tai turėtų ką nors bendro su pinigų kiekiu, kurį turite.

Galite turėti polinkį viską neigti. Kur benueitu­mėte, pritraukiate kitus, kurie laiko jus netinkamu. Pažvelkite į save – tai, ką darote kitiems, atsiliepia jums. Jei neatmetate savęs, nė vienas to nedarys, o jei padarys, tai nuo to nenukentėsite. Paklauskite savęs: „Ko aš nepriimu?”

Yra gausybė žmonių, įpratusių sirgti. Jie visada kuo nors serga arba jaudinasi, kad nesusirgtų. Atro­do, jie priklauso „Ligonių klubui” .

Jei ruošiatės kam nors pajusti polinkį, kodėl ne­įprasti mylėti save?

Priverstinis persivalgymas

Aš gaunu daug laiškų iš žmonių, turinčių svorio pro­blemų. Jie laikosi dietų keletą savaičių, bet greitai liau­nasi ir priekaištauja sau dėl to. Jie pyksta ant savęs, kad neturi valios, bet užuot baudę save (kaltė visuo­met ieško atpildo), jie pasitraukia ir valgo netinkamą maistą. Jeigu jie galėtų įsisąmoninti, kad dvi ar tris savaites laikydamiesi ypatingo režimo, teikė kūnui kaž­ką nuostabaus, nustotų kaltinti save dėl nebūtų klai­dų. Jie galėtų sakyti: „Aš turėjau problemų dėl svorio, dabar įgalinu save jį normalizuoti”, ir įprotis pradėtų keistis. Tačiau neturėtume sutelkti per didelio dėme­sio maisto problemai, nes tai nėra svarbiausia.

Persivalgymas visada reiškė apsisaugojimo porei­kį. Kai jaučiatės nesaugiai ar išsigandę, jūs kemšate į save saugumo klodus. Svoris neturi nieko bendro su maistu. Daugelis iš jūsų praleidžia gyvenimą pykda­mi ant savęs už tai, kad esate stori. Koks energijos švaistymas! Supraskite, kad jūsų gyvenime vyksta kaž­kas, kas neleidžia jums jaustis saugiai ir tvirtai. Tai gali būti jūsų darbas, jūsų sutuoktinis, jūsų seksuali­nis gyvenimas. Jei turite viršsvorį, stumtelkit į šalį šią problemą ir paanalizuokite perspėjimą: „Tau reikia apsaugos, nes jauties nesaugiai”.

Nuostabu, kaip ląstelės atsišaukia į minčių mo­delį. Kai dingsta poreikis apsisaugoti arba pradedame jaustis saugūs, riebalai ima tirpti. Pastebėjau, kad tuo metu, kai nesijaučiu saugi, priaugu truputį svorio. Kai mano gyvenimas taip greitai lekia, tiek daug dirbu, blaškausi po tiek vietų, jaučiu saugumo poreikį. Tada sakau sau: „Gerai, Luiza, reikia padirbėti. Noriu, kad tikrai žinotum, jog esi saugi. Tu gali daryti viską, gali būti visose tose vietose, ir tau nieko neatsitiks, tu esi sau­gi, ir aš myliu tave „.

Svoris yra tik išorinis baimės efektas, kuris slepia­si jūsų viduje. Kai žvelgiate į veidrodį ir matote storą į jus spoksantį žmogų, atsiminkite, kad jūs žiūrite į savo seno mąstymo rezultatą. Kai pradėsite keisti mąs­tymą, pasėsite sėklą, kuri bus jums tikra tiesa. Ką pasirenkate galvoti šiandien, taps nauja povyza rytojui. Viena geriausių knygų apie viršsvorį, yra Sandros Ray parašyta „Vienintelė dieta”. Autorė teigia, kad geriau­siai veikianti dieta yra pakitęs mąstymas.

Pagalbos sau grupės

Pagalbos sau grupės tapo nauja socialine forma. Ma­tau, kad tai pozityvus žingsnis. Šios programos duoda didžiulę naudą. Žmonės, turintys panašių problemų, susirenka kartu ne tam, kad ginčytųsi ar verkšlentų, bet tam, kad atrastų būdus susidoroti. Jau yra suformuotos beveik visų problemų grupės. Daugelis iš jų išvardintos telefonų knygoje, skyriuje Paslaugos visuo­menei, Geltonųjų puslapių pradžioje arba B priede, knygos gale. Žinau, kad galite rasti sau tinkamą. Dau­gelis bažnyčių organizuoja tokių grupių susirinkimus.

Galite nueiti į vietinę sveiko maisto parduotuvę ir pažiūrėti, kas išvardyta skelbimų lentoje. Jei rimtai ruošiatės pakeisti gyvenimą, surasite savo kelią.

Paplitusios 12-pakopų programos. Jos egzistuoja gana seniai, todėl išvystė veiklą ir teikia gerų rezulta­tų. Viena iš geriausių yra Al-Anon programa, skirta žmonėms, turintiems panašių problemų.

Jausmai yra mūsų vidinis etalonas

Augdami problematiškoje aplinkoje ar nedarnioje šei­moje, išmokstame visais būdais išvengti konfliktų. Dažnai nepasitikime kitais ir nepasakojame savo po­reikių, neprašome pagalbos. Mes įtikinti, jog turime būti pakankamai stiprūs, kad susidorotume patys. Mes nesugebame likti artimi savo jausmams. Jausmai yra naudingiausia atspirtis, bendraujant su savimi, su ki­tais ir pasauliu, jie parodo, kas vyksta ir ko trūksta mūsų gyvenimui. Jausmai įgalina spręsti ir sudėtin­gas fiziologines problemas. Ką gali jausti, tą gali gy­dyti. Jei neįeisite sau jausti, kas vyksta jūsų viduje, nežinosite, kur pradėti gydymą.

Kita vertus, daugelis iš mūsų, atrodo, gyvena vi­sada jausdami kaltę ar pavydą, baimę ar liūdesį. Jei toliau pykstate, liūdite, baiminatės ar pavydite, ne­bandykite analizuoti priežasčių, nes tik gilinsite nei­giamas emocijas. Nustoję jaustis aukomis, mes gali­me susigrąžinti savo galią. Mes turime išmokti pa­moką, kad problema išnyktų.

Tikėdami savo dvasiniu ryšiu su Visata, galime išspręsti savo piktumus, būgštavimus, vos tik jie atsi­randa. Mes galime tikėti gyvenimu ir žinoti, kad vis­kas, kas vyksta pagal dieviškąją tvarką, dera su laiku ir erdve.

Louise L. Hay „TAVYJE GLŪDINTI STIPRYBĖ”