Kurkime Lietuvą, kurioje būtų daugiau pagarbos šeimai

Kurkime Lietuvą

Pamąstymai apie tai, ką kiekvienam iš mūsų reiškia šeima, šiandien kalbamės su Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininke Rima Baškiene.

„Visiems linkiu darnios, gražios šeimos, – pradeda pokalbį Seimo narė, – nes būtent šeimoje bręsta asmenybė, formuojasi asmens kultūra, santykių sistema. Šeima įdiegia žinių troškimą, dvasines vertybes, kultūros supratimą, kultūros vertybių perdavimą iš kartos į kartą. Šeimoje žmogus įgyja patirtį skleistis visuomenėje ir būti visaverčiu jos nariu.“

Kokia šeima gali geriausiai garantuoti asmenybės išugdymą?

Straipsniai 1 reklama

Visų pirma žvilgsnis krypsta į tradicinę šeimą, kuri grįsta santuokiniu vyro ir moters atsidavimu ir teisių bei pareigų visuma, įsipareigojant psichologiškai, morališkai, teisiškai bei ekonomiškai vienas kitam, o tuo pačiu ir savo vaikams. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo rezultatai tai patvirtina, nes teigia, kad Lietuvoje šeima yra vertybė, ir du trečdaliai Lietuvos gyventojų šeimą tapatina su santuoka.

O ką mano psichologai, šeimų gyvenimo tyrėjai?

Vis dažniau apie harmoningos santuokos svarbą darniam vaiko asmenybės vystymuisi ima kalbėti vaikų psichologai. Nenuneigiama vienos talentingiausių psichoterapeučių pasaulyje Virginijos Satir frazė: „Šeimos architektai, formuojantys atmosferą, nulemiančią vaiko asmenybės vystymąsi, yra tėvai. Sutuoktinių santarvė, šeimos kultūra yra ir jų pačių, ir šeimoje augančių vaikų laimės sąlyga.“

Didžiosios Britanijos Nacionalinės statistikos departamento duomenimis, susituokusių porų vaikai išsiskiria stipresne sveikata, mokykloje jiems sekasi geriau, nei tiems, kurių tėvai išsiskyrę. Gausybė analogiškų tyrimų, atliktų JAV patvirtina tą patį – vaikai gimę ir augę nepilnose šeimose statistiškai yra labiau linkę nusikalsti, vartoti narkotikus, blogiau mokosi, turi daugiau sveikatos problemų.

Ar galime teigti, kad netvarka šeimoje neišvengiamai perauga į netvarką visuomenėje?

Šiandien daug kalbama apie būtinybę pažaboti nusikalstamumą, narkomaniją, kitas socialines blogybes, tačiau deklaratyvi kova su šiomis blogybėmis negali duoti laukiamo rezultato, jei kovojama tik su padariniais, o ne su šių blogybių priežastimis. Nusikaltėliai, narkomanai, viskuo nusivylę žmonės paprastai išauga iširusiose šeimose, kur vaikai negauna tėvų dėmesio ir meilės.

Šiandien turime liūdną statistiką: iš 100 susituokusių beveik 60 išsiskiria ir skyrybų atveju didžiausią traumą patiria vaikai. Lietuvoje dar gausu vaikų ugdymo ir saugumo problemų. Daugybė vaikų tėvams emigravus lieka be tinkamos priežiūros – kas antro emigranto vaikai lieka su vienu iš tėvų ar giminaičiais. Nemažėja globos namuose augančių vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 3 tūkst. vaikų. 2007 m. pradžioje Lietuvoje buvo 13,3 tūkst. tėvų paliktų vaikų. Daug vaikų auga socialinės rizikos šeimose. 2006 metais buvo 13,5 tūkst. tokių šeimų, o jose auga 31,4 tūkst. vaikų. Gausėja paauglių, per anksti pradedančių lytinį gyvenimą, dėl to dažni moraliniai išgyvenimai, tarp jaunimo sparčiai plinta žalingi įpročiai, smurtas, vaikų nusikalstamumas.

Negalime likti tam abejingi. Todėl turime padėti šeimai – sukurti visapusišką socialinių paslaugų šeimai sistemą, konsultuoti šeimas krizės atvejais, kurti ir palaikyti teigiamą šeimos ir santuokos įvaizdį. Nestiprinant ir neremiant šeimos valstybės mastu, negalima tikėtis nusikalstamumo sumažėjimo.

O individo poreikiai ir laisvė? Ar jie nėra svarbesni už atsakomybę ir pareigą vaikams?

Kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti gyventi santuokoje ar bendro gyvenimo sąjungoje.

Kai kuriose valstybėse šeima vadinamos įvairios bendro gyvenimo sąjungos, net ir tarp vienos lyties asmenų, homoseksualams leidžiama įsivaikinti vaikus. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir gali būti įvairių požiūrių, tačiau valstybė taip pat turi teisę išreikšti poziciją, kuris šeimos modelis yra palankiausias jos pačios, jos piliečių saugumui bei išlikimui.

Mūsų tautos kultūra suformavo pamatinę moralinę nuostatą, kad šeima kuriama santuokos pagrindu tarp vyro ir moters. Šeimos kaip socialinio ir moralinio reiškinio politika yra viena svarbiausių valstybės politikos krypčių. Todėl negali būti daromos prielaidos dėl partnerystės instituto svarbos sulyginimo su santuokos instituto nuostatų reikšme ir svarba visuomenės gyvenime.

Štai ir Prancūzijos nacionalinės asamblėjos raporte „Dėl šeimos ir vaiko teisių“, daroma labai tiksli išvada, kad „suaugusiųjų teisė rinktis jiems patinkantį gyvenimo stilių negali būti iškeliama aukščiau už vaikų teisę augti stabilioje, ištikimybe ir įsipareigojimais grįstoje sutuoktinių šeimoje. Santuoka teikia didžiausią apsaugą ir naudą visų pirma vaikams“.

Atsakomybė ir pareiga savo vaikams turi tapti prioritetu kiekvienam tėvui ar motinai.

Kokia šeimos, mokyklos ir visuomenės partnerystės svarba įtvirtinant šeimą kaip vertybę mūsų valstybėje?

Mokykla yra labai svarbi, nes padeda šeimai ugdyti jaunimą, atskleidžia meilės ir draugystės grožį, atsakomybės ir pareigos, pagarbos gyvybei suvokimą.

Džiaugiuosi, kad netrukus Lietuvos mokyklas pasieks metodinė mokymo priemonė „Pasirengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa“, nes seksualinio švietimo programos šiandien daugiausiai susitelkia ties kontracepcijos priemonių propagavimu, bet nepakankamai kalba apie šeimos vertybes, apie žmogaus fizinių, psichologinių ir dvasinių galių vienovę. Būtina daugiau dėmesio skirti lytiškumo ugdymui, kuris brandintų vaikino kaip vyro ir būsimo tėvo, o merginos – kaip moters ir būsimos motinos suvokimą. Rengimas šeimai ir lytinis ugdymas neįmanomas be moralinio mąstymo lavinimo. Mūsų pareiga ugdyti vaiką kaip asmenybę, atsakingą valstybės pilietį, nes šalia socialinių problemų sprendimo, turime galvoti kaip puoselėti moralines vertybes, išugdyti dvasingas asmenybes.

Esate Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narė. Kokia jūsų Sąjungos pozicija šeimos klausimais?

LR Seime vadovauju Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai, todėl nuolat siekiau, kad su šeima susijusių klausimų svarstymas taptų prioritetu. LVLS frakcija daug prisidėjo prie visos eilės šeimoms naudingų įstatymų parengimo ir priėmimo. Ypač paminėtinas naujas įstatymas – Vaikų išlaikymo fondo (alimentų) įstatymas, kuris ne tik sprendžia materialinę problemą, bet turi ir drausminantį poveikį alimentus vengiantiems mokėti tėvams, nes tokie žmonės tampa valstybės skolininkais be senaties termino. LVLS iniciatyva parengta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, kuri atspindi Lietuvos tradicijas ir nukreipta į ateitį kaip siekiamybė propaguojant šeimos, grįstos santuoka svarbą, skatinanti moralines vertybes, numatanti veiksmų kryptis šeimos stiprinimui, paslaugų šeimoms suteikimui, jaunimo ugdymui.

LVLS nariai įsitikinę, kad mūsų valstybėje turi būti vykdoma tokia šeimos politika, kuri skatintų didesnį suaugusiųjų įsipareigojimą ir atsakomybę už vaikų teisę augti darnioje, santuokos pagrindu sukurtoje šeimoje.

LVLS vykdo ir vykdys šeimą palaikančią ir stiprinančią politiką. Siekiame, kad šeimai būtų sudarytos sąlygos būti autonomiška, atsakinga, stabilia, kad ji galėtų visavertiškai atlikti savo funkcijas, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Atkreipiant dėmesį į būtinybę užtikrinti vienodą valstybės paramą visiems vaikams, nepriklausomai nuo to ar jie auga šeimose, ar ugdomi globos institucijose, nes vaikai – visų svarbiausia – jie mūsų ateitis ir nuo jų priklausys, kokią Lietuvą sukursime.

Pabaigoje noriu pacituoti J. E. kardinolo Audrio Juozo Bačkio žodžius: „Tik šeimoje gimsta gėrio suvokimas ir jo troškimas, teisingumo ir gailestingumo sąvokos tampa gyvenimu, atlaidumas ir pasiaukojimas paruošia žmogų mylėti ne vien save, bet ir kitą, o drauge – savo Tėvynę.

Tad gelbėkime šeimą, neleiskime jai žūti, padėkime jaunimui saugiai ir ramiai kurti savo ateitį ant tvirtų doros ir moralės pamatų.“

Views All Time
Views All Time
2048
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

75 + = 82