Paprastai kiekvienoje šeimoje yra nusistovėję hierarchiniai santykiai: joje yra pagrindiniai žmonės ir yra priklausomi žmonės.
 
Žinoma, šios pozicijos nėra nuosprendis visam gyvenimui, jos gali keistis, bet kiekvienu šeimos gyvavimo momentu joje egzistuoja tam tikra hierarchija.

Kartais būna taip, kad vaikas nėra patenkintas savo svoriu ir padėtimi visuomenėje ir bando ją pakeisti.

Taip atsitinka tais atvejais, kai vaikas nėra įsitikinęs savo reikalingumu. O, savo reikalingumu jis suabejoja dėl įvairių tarp vaiko ir tėvų iškilusių bendravimo barjerų.

Pajusti savo reikalingumą – tai turbūt pats svarbiausias bet kurio mažylio tikslas.

Kaip vaikas gali suprasti, kad yra reikalingas šeimos narys?

Ogi visiškai taip pat, kaip ir bet kuris kitas žmogus. 

Viskas yra matuojama dėmesio kiekiu.

Daugelis žmonių šią priklausomybę išlaiko netgi brandžiame amžiuje. Kaip kad Pelenės pamotė Švarco pjesėje. Pamenate, ši dama turėjo knygelę, kurioje užsirašydavo visų karališkosios šeimos asmenų dėmesio ženklus.

Perskaitai ir iš karto supranti, koks esi reikšmingas ir svarbus.

Taigi, kuo daugiau kiti žmonės šeimoje rodo Jums dėmesio ženklų  –  klausosi Jūsų, nepertraukinėja, domisi Jūsų nuomone, Jūsų savijauta, nori su Jumis bendrauti – tuo Jums yra aiškiau, kad nesate paskutinis žmogus šiuose namuose, ar ne?

Jei dėmesio ženklų nepakanka – juos, deja, nori nenori reikia išsikovoti.

Yra įvairių specialių metodų, kaip atkreipti į save  dėmesį:  pvz., išdygti ant valgomojo slenksčio ir nusišypsoti kerinčia šypsena (plaukai suvelti, pižama, šlepetės, žandai šokolade…) – visi kaip mat pasisuka į Jus: meilės kupini žvilgsniai, susižavėjimas… tuščios svajonės.

Pats vaiko egzistavimo faktas, deja, prikausto dėmesį neilgam. Ir tai tik  pačioje vaikiško  gyvenimo pradžioje. Kada vaikas dar nemoka jausti pasitenkinimo savo padėtimi.

Vėliau už dėmesį kasdien tenka kovoti.

O, veiksmingi metodai – tai, iš tikrųjų, tik tokie, kurie atitinka tėvų lūkesčius, dar paklusnumas ir, kas labai svarbu, galimybė būti už tai pagirtu ir pamalonintu. Iš karto. VISADA.

Jei paskatinimas vaiką pasiekia tik kas antrą kartą, jei suaugusieji stengiasi atsiskirti nuo vaiko – „Eik pažaisk“, arba „Eik pažiūrėk multiką“, „Atstok, nemaišyk“ – viskas. Pozityviems metodams atėjo galas.

T.y., jei vaiko kelyje siekiant dėmesio, pozityvūs metodai išsisemia,  tai jis tiesiog privertas imtis neigiamo elgesio poveikio priemonių.

Views All Time
Views All Time
1594
Views Today
Views Today
1
0 0