Ar tiesa, kad vaikai gali išardyti suaugusiųjų draugystę?

Ne, jei laikysitės kelių taisyklių.

Vaikai – tinginių priedanga

Pasakoja dvynukų mama Vaida:

,,Mūsų draugai Linas ir Ieva neturi vaikų. Jie bent kartą per mėnesį pasikviečia mus praleisti šeštadienio popietę – pagamina egzotiškų patiekalų, visada turi sugalvoję vakaro programą (įspūdžiai iš kelionių, vaizdajuostės). Kartą Ieva atsargiai pastebėjo, kad mes jų niekada nepasikviečiame pietums. Susimąsčiau. Iš tiesų, per kelerius metus mūsų namuose nė karto nebuvo jokio vakarėlio, kviestinių pietų ar tiesiog susibėgimo arbatai. Mūsų šeimos grafikas labai paprastas – viskas priderinta prie vaikų kasdienybės. Šeštadienis nesiskiria nuo pirmadienio ar ketvirtadienio. Su vyru vos spėjame bendromis jėgomis pasigaminti paprasčiausią vakarienę (dažniausiai koldūnus iš pakelių arba dešreles). Auginant vaikus kasdien reikia padaryti tiek daug, o laiko mažai ir miego trūksta”.

Nors dvynukų tėvams ir trūksta miego, jie vis dėlto randa laiko savaitgalius leisti draugų namuose. Tikriausiai vaikai šiai šeimai tapo paprasčiausia patogia priedanga. Juk eiti į svečius taip malonu ir visai paprasta. O jei dar tave skaniai pavalgydina ir linksmina. Visai kas kita priimti būrį žmonių. Reikia apgalvoti meniu, užimti svečius, o paskui dar ir išplauti indus. Psichologai pastebi, kad ne viena šeima tik prisidengia tėvystės rūpesčiais, nors iš tikrųjų ką nors organizuoti paprasčiausiai tingi ar gali pinigų. Tokios šeimos kelerius metus iš eilės nešvenčia gimtadienių, nekviečia svečių. Juk vaikai maži…

Seni kovų draugai, likite šalia

Pasakoja Birutė, kuri dar neturi vaikų:

,,Kai mano studijų draugė Vilma susilaukė dukrelės, mūsų ryšiai nutrūko. Ji gyveno tik savo dukrelės gyvenimu, o man nerasdavo nė minutės dėmesio. Jei paskambindavau jai norėdama paplepėti, girdėdavau ne Birutės balsą, o kūdikio klykimą. Galop ji visada pasakydavo: ,,Palauk, perskambinsiu, kai nuraminsiu Beatričę”. Niekada neperskambindavo. Kai užsukdavau į svečius, klausydavausi tik nuobodžių kalbų apie Beatričės viduriavimą arba sauskelnių išpardavimą”.

Kai šeimoje gimsta kūdikis, draugų šeimos natūraliai nutolsta. Be daugybės kitų priežasčių, yra viena, apie kurią net nepagalvosite. Tai pavydas. Draugai pavydi, nes galbūt patys kol kas neturi vaikų ar negali turėti. Kai Birutė laukėsi pirmojo kūdikio, jos vaikystės draugė niekaip negalėjo susitaikyti su ta mintimi, nes pati jau kelerius metus nesėkmingai mėgino pastoti.

Psichologai pripažįsta, kad draugystė labai svarbi, ypač moterims, todėl ją būtina saugoti, ginti ir puoselėti. Kai moteris tampa motina, jai kaip niekad reikalingi draugai. Ji pati kurstyti draugystės dabar negali, nes visą laiką skiria kūdikiui. Bet tikri draugai įvertins situaciją ir neleis mamai su vaiku jaustis kaip kalėjime.

Steigiamas naujų draugų klubas

Pasakoja 4 metų Luko mama:

,,Kai gimė Lukas, jaučiausi labai vieniša. Kaip tyčia, prieš sūnui gimstant keitėme butą, tad aplink nepažinojau nė vieno žmogaus. Vyras ryte išeidavo į darbą, o aš likdavau su vaiku ir ,,geriausiu draugu” – telefonu. Tačiau draugės sėdėdavo biuruose ir nerasdavo laiko su manimi tiesiog ,,pliurpti”. Gyvenimas visiškai pasikeitė, kai Vingio parke susipažinau su dviem likimo draugėmis – Vika ir Julija. Išsiruošti su vaiku į lauką tapo ne kančia, o malonumas. Visos trys, stumdamos vežimėlius, apkeliaudavome pusę miesto, užkandžiaudavome kavinėse, vaikus pamaitindavome čia pat ant parko suolelio. Dabar mūsų draugystė dar labiau išsiplėtė – susibičiuliavome šeimomis, vasarą kartu iškylaujame. Visos trys šiais metais planuojame pastoti, kad vėl galėtume taip smagiai auginti kūdikius”.

Dauguma porų, tapę tėvais, susiranda naujų draugų. Tokių, kurie gyvena panašų gyvenimą, pilną tokių pat džiaugsmų ir rūpesčių. Dažniausiai gimus kūdikiui, vyras dirba, o moteris prižiūri vaiką. Psichologai ragina mamą užmegzti naujus ryšius su kitomis mamomis žaidimų aikštelėje, poliklinikoje ar parke. Tokia draugystė mamai labai naudinga. Tai it dalyvavimas bendraminčių klube: sužinai, kokie rūpesčiai kamuoja naują draugę, pasidalini savo patirtimi, palygini savo vaiką su jos vaiku. Kiek daug bendrų tikslų ir rūpesčių – vaikų mityba, miegas, ligos. Nauja mamos draugystė – puiki proga ir vaikui susirasti draugų.

Susipykę dėl vaikų…

Kartais draugystė išyra, nes jūs tiesiog nepakenčiate draugės vaikų? Pasakoja Diana: ,,Geriausios draugės Linos sūnus yra vienmetis su maniškiu. Linos Aivaras daug stambesnis ir stipresnis už mano sūnų. Nuo mažumės berniukai laisvalaikį leisdavo kartu – juk mudvi su Lina nuolat susitikinėdavome. Vos išmokę vaikščioti berniukai pradėjo muštis. Aivaras nuolat skriausdavo mano sūnų. Nenorėdama pyktis su drauge aš vis bardavau saviškį: ,,Ko lindai? Neprasidėk! Atiduok žaislą Aivarui!” Tačiau po kelerių metų mano kantrybė trūko. Ilgai ruošiausi pokalbiui su Lina. Kartą ji pati netikėtai užsiminė, kad Aivaras mėgsta mušti ir skriausti kitus vaikus. Atsargiai pasakiau, kad ne kartą buvo skriaudžiamas ir mano sūnus. Nors pasakiau teisybę, Lina labai supyko. Draugystė nutrūko. Pasirodo, kad sąžiningas, tačiau neigiamas atsiliepimas apie kitų vaikus neduoda nieko gero”.

Psichologai pataria tokiais atvejais būti tikrais diplomatais, vis tik būtina pasakyti didžiąją dalį tiesos. Dauguma tėvų neigiamą vaikų elgesį tapatina su savo elgesiu. Jie klysta galvodami, jog ir apie juos atsiliepiama neigiamai. Reikėtų stengtis neužgauti tėvų jausmų, ypač jei tie tėvai – geri jūsų draugai.

,,Mamos žurnalas”, 2001 m., Nr.3

Views All Time
Views All Time
1726
Views Today
Views Today
1
0 0