Dažnam tėveliui tenka susidurti su staiga pratrūkusiu vaiko pykčiu, kumščiukų daužymu ar net agresyviu mažųjų elgesiu. Kodėl taip atsitinka ir kaip reikėtų teisingai pasielgti tokioje situacijoje, Mamyčių klubui pasakoja psichologė Rasa Bieliauskaitė.

Vaikučiai, kaip ir suaugusieji, turi pykčio emociją. Pasak psichologės dr. Rasos Bieliauskaitės, pyktis yra labai svarbus ir naudingas dalykas. Kuo? O gi jis apsaugo mūsų erdvę, poreikius, mūsų savigarbą.

Vaikučiai (net ir naujagimiai) natūraliai jaučia pyktį, kai nepatenkinami jų poreikiai. Tačiau mokėdami pyktį jie dažnai nemoka to pykčio išreikšti tinkamu būdu.

Visgi ne kiekvieną netinkamą mažylio elgesį jau galima traktuoti kaip pyktį ar agresiją. Pavyzdžiui, kalbant apie dvimečių agresiją, jie dar yra pažinimo stadijoje. Jis gali kasti kitam vaikui, nes pasaulį pažįsta per savo pojūčius. Žinoma, tėveliai ar darželio auklėtoja turi sustabdyti tokį vaikučio elgesį.

„Dažna tėvelių klaida – tėvai per daug kalba ir moralizuoja, kad paaiškintų, tarkim, dvimečiui, kad taip daugiau nedarytų, nes kitam skauda ir pan. Tai beprasmis procesas, nes tokio amžiaus vaikutis dar to nesupranta“, – tikino „Namų darželio“ darželio vadovė Audronė Kancė.

Kai vaiko elgesys tampa sąmoningesnis, kalbėtis ir paaiškinti jam galima gerokai daugiau. Tačiau ne mažiau svarbu paanalizuoti, kodėl jis taip elgiasi.

Jau trimečio agresija būna sąmoningesnė. Tad tėveliai turėtų labai sekti savo elgesį, nes vaikai kaip veidrodukai – kokias emocijas „sugeria“, tą ir atspindi. Jei mažylis patiria agresiją ir baimę, tuomet visus savo neramumus agresijos forma perkelia į kitus daiktus, į žmones.

Specialistai pataria tėveliams jokiu būdu nedrausti vaikui pykti, o išmokyti pyktį reikšti tinkamu būdu. Reikia paaiškinti vaikučiui: „Jei tu pyksi, negali mušti kito, negali daužyti langų, bet tu gali šaukti, gali rėkti, gali trypti, net daužyti kai kuriuos daiktus“. Pasak psichologės, pyktis – tai toks jausmas, kuris reikalauja fizinės raiškos.

Dar vienas momentas – daug kas priklauso nuo to, kaip pyksta patys tėveliai. Ar jie šaukia ir rėkia kaip maži vaikai, ar jie moka pasakyti „aš supykau ant tavęs“. Idealus suaugusio pykčio išreiškimas – pasakyti tai žodžiais: „aš pykstu, kai tu taip elgiesi“. Girdėdami tai vaikutis po truputį turi mokytis pyktį išreikšti žodžiais.

Žinoma, šeimoje turi galioti aiškiai apibrėžtos taisyklės visur ir visada. Pavyzdžiui, negali būti taip, kad kažko negalima namie, o svečiuose gali elgtis kaip tinkamas, ar atvirkščiai. Tėveliai, būdami autoritetu ir pavyzdžiu savo atžalai, turi elgtis nuosaikiai ir sistemingai.

Mamyčių klubas

Views All Time
Views All Time
1758
Views Today
Views Today
3
0 0