Kartais mes save kaltiname už tai, dėl ko esame visiškai nekalti. Kaip susidoroti su šiuo jausmu?

Kaltė: tikroji ir apgaulingoji

Jūsų šeima nuostabi, vyras dėmesingas, vaikai protingi ir paklusnūs, o jūsų sesuo turi asmeninio gyvenimo problemų. Jūs restorane mėgaujatės sušiu, kai trečiojo pasaulio šalių mažyliai badauja. Mūsų šalyje šimtai žmonių dirba už skatikus, o jūs sparčiai kylate karjeros laiptais ir gaunate puikią algą. Jums visa tai iš dangaus nekrenta, daug ir sunkiai dirbate, tačiau kodėl dėl to, kad kažkam blogiau nei jums, jaučiatės nepatogiai. Galbūt tai nacionalinis bruožas? Tačiau gyvendamas šalyje, kur atotrūkis tarp atskirų sluoksnių žmonių gerovės tampa vis didesnis, ir taip mąstydamas galite tapti „kaltės sindromo“ įkaitu.

Kaltės jausmas neabejotinai yra naudingas ir būtinas, nes tik jausdami kaltę, jūs suvedate sąskaitas su savo sąžine. Ir ji pasako jums, ar elgiatės teisingai, ar ne. Tai būdinga tik žmogui. Išskyrus jį, nė viena gyva būtybė Žemėje neturi sąžinės.

Tačiau tikrąją kaltę reikia mokėti atskirti nuo apgaulingos. Jeigu jūsų draugės vestuvės sužlugo, nes jūs „dėl sportinio intereso“ nuviliojote jos jaunikį, tikriausiai jums turėtų būti gėda – ir prieš ją, ir prieš save. Jeigu vestuvės iširo dėl kitos priežasties, jūs galite jausti bet kokius jausmus, tik ne kaltę.

Kai kurie žmonės mano, jog yra atsakingi už viską, kas vyksta su jų artimais ir tolimais giminaičiais. Jeigu tarp jų esate ir jūs, padirbėkite su savimi. Kaip? Įsiklausykite į šiuos patarimus.

Ieškokite šaltinio

Iš pradžių jums reikėtų išsiaiškinti, nuo kurio momento pradėjote jausti kaltę dėl visų nelaimių. Šis sindromas nebūna įgimtas, jis įgyjamas.

Galbūt vaikystėje tėvai siejo su jumis dideles viltis, išleisdavo visus uždirbtus pinigus jūsų mokslams muzikos mokykloje, samdydavo korepetitorius. O jūs nekentėte fortepijono ir visko, kas su juo susiję. Žinoma, garsiu muzikantu netapote ir prie instrumento po mokyklos koncerto daugiau nė neprisilietėte. Galbūt jūsų tėvai, inteligentiški žmonės, atvirai nekaltina jūsų, jog nepateisinote jų lūkesčių, tačiau jūs nuolat dėl to jaučiate kaltę.

Galbūt kažkada palikote jaunuolį, nes pajutote, kad jums su juo nuobodu. O jis iš pykčio ėmė ir vedė nemylimą moterį. Ir dabar jūs, matydama, kaip ji kankina jūsų buvusį mylimąjį, kaltinate save už tai, kad kažkada atstūmėte šį žmogų. Jo panarinta galva – amžinas priekaištas jums.

Iš tikrųjų kiekvienas privalo pats spręsti savo problemas. Mes neatsakome už kitų jausmus. Tėvai svajojo dukrą matyti garsia pianiste? Tačiau jūs pati turite teisę pasirinkti savo kelią, tą, kuris, jūsų nuomone, teisingas. Sužadėtinis iš pykčio vedė kitą? Tai buvo jo pasirinkimas, ir jūs čia niekuo dėta.

Analizuokite

Nustatyti, ar jūsų kaltė konstruktyvi, labai paprasta. Jeigu kažkokia tragedija įvyko dėl tam tikrų jūsų veiksmų arba, atvirkščiai, dėl jūsų neveiklumo, tuomet kaltės jausmas pagrįstas. Jeigu su įvykiais nesate tiesiogiai susijusi, tuomet be reikalo save kaltinate.

Galbūt jūs uždirbate daugiau nei jūsų giminaičiai iš provincijos. Jūs turite teisę jiems pagelbėti pinigais, tačiau tai ne pretekstas atsisakyti poilsio prie jūros („Teta darže nugarą lenkia, o aš mat vartysiuosi smėlyje?“). Juk ne jūs kalta, kad tokia giminaitės padėtis. Be to, dar nežinia, ar jis džiaugsmingai sutiktų apsikeisti su jumis likimais, jeigu atsirastų tokia galimybė? Bet kurio žmogaus gyvenime yra ne tik trūkumų, bet ir privalumų.

Atsikirskite manipuliacijoms

Dažniausiai žmogus ima jausti kaltę, kai aplinkiniai šį jausmą įteigia, nes kaltą žmogų lengviau valdyti ir juo manipuliuoti. Tarkim, jūsų vyras pateikia jums ultimatumą: arba jis, arba jūsų darbas. Jūs nesiruošiate nei jo palikti, nei atsisakyti profesijos. Dabar vyras gali iš jūsų reikalauti, kad rytais atneštumėte jam kavą į lovą, o vakarais atrodytumėte kaip jaunutė kino žvaigždė po aromatinės vonios. Jūs iš visų jėgų stengiatės patenkinti jo besaikius reikalavimus, nes jaučiate kaltę, kad nepaklusote ir nemetėte darbo, nusprendusi, jog suspėsite viską.

Pagirkite save

Jeigu jaučiatės dėl visko kalta, skubiai pradėkite save girti. Prisiminkite visus, net menkiausius savo pasiekimus: nuo mokėjimo siuvinėti kryželiu iki garbės raštų penktos klasės olimpiadose. Jūs aplankėte pusė pasaulio, o jūsų mama nebuvo išvykusi toliau nei rajono centras? Tačiau praėjusiais metais jūs pakeitėte jai langus ir duris naujais, ir namuose tapo šviesiau. Tai mamai didesnė dovana, nei poilsis penkių žvaigždučių viešbutyje, kuriame ji būtų jautusis tikrai nejaukiai.

Pakeiskite pasaulį

Užuot sėdėjusi namie ir graužusis, jog mūsų planetoje išlieka vis mažiau banginių ir delfinų, sudalyvaukite žaliųjų judėjimo akcijose. Užuot sielojusis dėl skurdžių, kurie neturi drabužių, dalyvaukite drabužių rinkimo labdaros akcijose. Žinoma, pasaulio nepakeisite, tačiau galbūt kažkam padėsite. O svarbiausia – bent turėsite už ką save pagirti.

Neatsiprašinėkite!

Atkreipkite dėmesį, ar nepradedate kiekvienos frazės žodžiais „atleiskite“, „atsiprašau“, „nežinau, bet…“ Jeigu parduotuvėje neteisingai atidavė grąžą, visai nebūtina atsiprašinėti. Verčiau mandagiai paprašykite, kad pardavėja perskaičiuotų. Nereikėtų atsiprašinėti viršininko už tai, jog norite išeiti atostogų. Kai imsite rečiau atsiprašinėti dėl priežasties ir be jos, žodžiui „atleiskite“ suteiksite didesnę reikšmę, ir kaltės jausmas jus aplankys vis rečiau. O ir gyvenimas jus džiugins daug labiau, nei anksčiau. Be to, jūsų artimieji dėl to tikrai nepradės gyventi blogiau. Atvirkščiai, jūsų optimizmas suteiks jiems daugiau džiugių akimirkų.

Drovumas trumpina gyvenimą

Tokie charakterio bruožai kaip drovumas, baikštumas, kaltės jausmas trumpina gyvenimą ir dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Prie tokios išvados priėjo amerikiečių mokslininkai po beveik 30 metų kruopščių tyrimų. Tiesa, buvo tiriami tik vyrai.

Savo nuostabai mokslininkai nustatė, kad drovius ir nedrąsius vyrus dukart dažniau ištinka infarktai ir insultai nei drąsius, laisvai bendraujančius jų bendraamžius. Be to, mityba, rūkymas ar antsvoris šiam reiškiniui, kaip parodė tyrimai, pastebimos įtakos neturi.

Tiesa, mokslininkai kol kas negali paaiškinti, kodėl socialiniu požiūriu aktyvesni žmonės rečiau serga pavojingomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Views All Time
Views All Time
1364
Views Today
Views Today
1
0 0