Mažai kas galėtų pasakyti, kas tai yra laimė. Mums beliktų tik konstatuoti, jog ji yra sąmonės būsena. Laimė – kai nėra nelaimių, nėra skausmo ir nevilties. Laimė yra lydima nuoširdaus džiugesio, kylančio kažkur iš sielos gelmių. Ir tas džiugesys veržiasi į savimonės paviršių bei verčia žmogų šypsotis.

Įsiklausykite į save ir pamėginkite išsiaiškinti, kas kelia jums tikros laimės pojūtį – prisilietimas, kvapas, vaizdas, garsas ar skonis? Šiltas tėvo apkabinimas, patikima draugo ranka, švelnus mylimojo prisilietimas? Visi šie galingi stimulai gali priversti širdį suplazdėti iš laimės.

Kvapai taip pat turi galią padaryti jus laimingą. Lauže kepamų bulvių kvapas, jūsų mėgstami kvepalai, mylimo kūno aromatas – visa tai atmintyje atgaivina meilės pavidalus, giliai įsišaknijusius jūsų sieloje.

O dar artimų žmonių, šypsenų ir džiugių įvykių, nepakartojamų akimirkų, triumfo, nuostabių peizažų, saulėtekių ir ryto rasos fotografijos… Ko gero, regimi vaizdai – vienas turtingiausių palaimos šaltinių.

Mūsų laimingos savijautos pamatu gali tapti tiesiog malonus garsas, ta džiaugsmo muzika, kurią mes saugome savo pasąmonėje. Tai ir brangių mums žmonių balsai, mėgstama opera, daina, sugrąžinanti mus į laikus, kai jautėmės laimingi, mušamųjų ritmas, tekančio vandens čiurlenimas ar rytinė paukščio giesmė.

Kartais laimės pojūtis asocijuojasi su prisilietimu, fiziniu pasitenkinimu, maisto ar gėrimo skoniu. Kai kuriems žmonėms pavyksta pasijusti laimingais be jokių didesnių pastangų. Pats nereikšmingiausias džiugus įvykis prasiveržia juose laimingo juoko pliūpsniu. Jie gyvena tarsi nuolat neapleisdami savo laimės pamato. Ir netgi atrodo, kad tokiems žmonėms daug sunkiau supykti arba pasiduoti liūdesiui, negu tiems, kuriems liūdesys – antroji jų prigimtis.

Žmogus, galintis susikurti savo laimės pamatą – tai jūs pati. Jeigu jūs nusiteiksite būti atvira džiaugsmui ir pasakysite sau, jog išties labiau norėtumėte visada jaustis laiminga, o ne liūdna, jums daug lengviau bus atrasti pagrindą tai savo laimei ir ant jo statyti visą savo būsimą gyvenimą.

Gyvenimo pakilimai ir nuopuoliai – tai Kosmoso natūralaus vystymosi bei kaitos proceso dalis. Bet kokioje laimėje glūdi depresijos pradmenys, o giliausioje depresijoje bręsta didžiausios laimės sėklelės. Tad jeigu dabar jūsų gyvenimas kupinas tragiškų įvykių, verčiančių nuolat jaustis nelaiminga, pamąstykite, jog šioje niūrioje tamsoje jau kalasi būsimos laimės daigeliai. Šie daigeliai suteiks jums vilties, kad ilgainiui viskas pasikeis į gera.

Ir jeigu jūsų gyvenimas perpildytas džiaugsmo, niekuomet neatitrūkite nuo realaus pasaulio. Visada atminkite, kad dalindamasi laime jūs esate tarsi džiaugsmo upelio ištakos. O to upelio srovė jau niekada nebeleis nelaimei išaugti ligi katastrofos, galinčios sulaužyti jūsų likimą.

Patys kurkime savo laimės pamatą

* Pasistenkite pašalinti iš savo sąmonės bet kokius negatyvius nusiteikimus, įsitikinimus ar požiūrius. Surašykite juos ant popieriaus lapelio ir tą lapelį sudeginkite. Išbarstykite pelenus. Surašykite visas savo baimes ir po to suplėšykite lapą į smulkiausius skutelius bei nublokškite juos į visas keturias puses.

* Sunaikinkite negerus prisiminimus keliančias fotografijas. Pasilikite tiktai tas, kuriose įamžinti džiugūs jūsų gyvenimo momentai.

* Neklausykite liūdnos muzikos ir dainų, verčiančių jus galvoti apie sužlugusias svajones ir nenusisekusią meilę. Reikėtų skirti įkvepiančią, nors ir melancholiškos tonacijos, muziką bei tokią, kuri tik žadina liūdesį savo neviltingomis nuotaikomis.

* Laikykitės atokiai nuo žmonių, keliančių jums neigiamas emocijas. Tų, kurie verčia jus pasijusti menka, niekam tikusia ir dirglių, kaprizingų ar kaip nors kitaip griaunančių pasitikėjimą savimi. Ligi pat to laiko, kol nebūsite įsitikinusi, kad jie nebeturi jums galios, geriau neprisileiskite jų prie savo gyvybinės erdvės.

* Bendraukite su tais žmonėmis, kurie stiprina jūsų savigarbą, skatina ir įkvepia jus, kurių energingumas stimuliuoja jūsų nuotaiką.

Neleiskite savimi manipuliuoti

Kaip jūs apibūdintumėte daugelio moterų gyvenimą? Nuo ryto iki vakaro jos plėšosi, nerasdamos nė minutėlės ramybės – reikia kažkur skubiai nueiti, kažkam neatidėliotinai paskambinti, kažką neužmiršti padaryti, kažką suspėti… Apgailėtinas vaizdas. Galbūt derėtų akimirkai stabtelti ir užduoti klausimą pačiai sau: kam išties viso to reikia? Jums pačiai? – Tikriausiai anaiptol… Tai reikia padaryti viršininkui, kitką – vyrui, o dar ir bičiulė kažko prašė, mama taip pat, vaikų irgi juk neužmirši… Ir apskritai jūs visiems kažką įsipareigojusi.

Vieną gražią dieną reikia visam tam padaryti galą. Svarbu pasakyti sau: „Aš nieko niekam neprivalau! Aš darau tik tai, ką pati noriu daryti, kas man pačiai naudinga ir gali atnešti džiaugsmo!“ Netrukus jūs ir pati suprasite, kad tokia nuostata nė nekvepia egoizmu. Būti naudingi ir teikti džiaugsmą kitiems mes galime tiktai tuomet, kai darome tai patys jausdami džiugesį ir pasitenkinimą. Jeigu jūs stengiatės dėl kitų, suvokdama tai kaip kančią, niršdama ir jausdamasi išnaudojama, patikėkite – niekam nuo to nebus geriau. Todėl jeigu nusprendėte ką nors padaryti dėl kitų, darykite tai tik tada, jei jūs pati to norite. Arba apskritai nesiimkite nieko!

Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad jos, kaip ir bet kurio kito žmogaus, šventa teisė daryti tik tai, ko ji pati nori, ir niekuomet neužsikrauti ant pečių to, kas tokiems norams prieštarauja! Šią teisę reikėtų atsiminti visada ir visur: bendraujant ir su artimaisiais, ir su svetimais žmonėmis, ir namuose, ir darbe.

Jeigu jums patinka jūsų darbas – jūs ir atliksite jį gerai. Jeigu nepatinka – vadinasi, privelsite klaidų ir blogai susidorosite su užduotimis. Jums patinka rūpintis namais – vadinasi, viskas jūsų namuose blizgės ir žibės, nepatinka – kad ir kiek mosuotumėte skudurėliu susiraukusiu veidu, jaukiau jūsų namuose nepasidarys.

Elkitės taip, kaip pati manote esant reikalinga

Protingiausia tiesiog nuo dabar pradėti atsižvelgti į savo pačios noris ir interesus.

Pirmiausiai reikia aiškiai įsisąmoninti: jūs esate atskira asmenybė,turinti teisę į jai priklausančią asmeninę erdvę – jūsų nuosavo „aš“ teritoriją, kurią jūs privalote saugoti bei ginti ir į kurią niekas neturi teisės veržtis. Tiktai nuo jūsų priklauso, kam suteikti teisę į šią erdvę įžengti, o kam – ne, ką jūs džiaugsmingai pasitiksite, o kas nevertas jūsų dėmesio, laiko, širdies.

Todėl pirmiausiai gera fėja būkite pačiai sau! O kitiems – atsižvelgiant į norą ir galimybes. Juk jūs nieko niekam neskolinga. Jeigu norite kažkam padėti, tarkim, išties brangiam jums žmogui, – padėkite. Bet niekas neturi teisės iš jūsų reikalauti kažko, ko jūs duoti jam negalite, o ir nenorite.

Reikia suprasti, kad šis gyvenimas – jūsų, tiktai jūsų. Jis jums – vienintelis. Todėl tik jūs pati turite teisę nuspręsti, kuo ir kaip tas gyvenimas bus užpildytas. Niekam neleiskite gabalėliais draskyti jūsų gyvenimo, jūsų laiko, jūsų galių, begėdiškai naudojantis šiuo neįkainojamu turtu savo asmeniniais interesais. Kas gi tuomet paliks jums pačiai, jeigu leisitės šokdinama pagal dūdelę visų, kuriems tik ko nors iš jūsų prisireikė?

Visada būkite pasirengusi ginti savo gyvenimiškąją erdvę nuo nepageidautinų įsibrovėlių. Visada būkite pasirengusi apsaugoti savo laiką, jėgas ir pačią save nuo visų, kurie kėsinasi į tai. Būkite pasirengusi, kad jumis mėgins manipuliuoti, apeliuodami į gėdą ir sąžinę, priekaištaus, kalbės: „Šito iš tavęs aš nesitikėjau“, „Aš maniau, kad tu geresnės širdies“, „Tu bejausmė, jeigu negali suprasti manęs ir padėti“. Tačiau neužkibkite ant tokio kabliuko! Tai tik begėdiškas mėginimas spekuliuoti jūsų kaltės ar gailestingumo jausmais, o taip gali elgtis tiktai savanaudžiai žmonės, kuriems iš tiesų jūs visiškai nieko nereiškiate. Tikrai mylintys jus žmonės niekada taip nepasielgtų, nes paprasčiausiai sugebėtų suprasti jus bei pripažintų jūsų teisę ištarti žodį „ne“.

Kai kas nors mėgina daryti jums moralinį spaudimą, kažko iš jūsų reikalauti, pirmiausia įsiklausykite į pačią save, atsiklauskite savo pačios širdies. Užduokite sau tokius klausimus: „Ar tai, ką man siūlo daryti, bus man naudinga? Ar tai kaip nors prisidės prie mano gerovės, suteiks džiaugsmo, pasitenkinimo – ar tik sukurs man papildomas problemų?“ Ir drąsiai atsisakykite, jeigu siūlomam dalyke neįžvelgiate nieko palankaus sau. Juolab atsisakykite, jeigu dėl to turėsite tam tikrų problemų. Tikras draugas supras tokio atsisakymo motyvus, ir jūsų draugystė nuo to nenukentės. O tie, kurie įsižeis dėl nepalankaus atsakymo, gali pradingti iš jūsų gyvenimo visam laikui, – tai bus jums tik į naudą. Savanaudiškos draugystės iš esmės juk net negalima vadinti draugyste.

Būtinai išmokite ištarti „ne“. „Ne“ viskam, kas jums nereikalinga, jums kenkia, nemalonu, jums nepatinka, pažeidžia jūsų interesus, jums nepriimtina. Daugelio moterų nelaimė yra ta, jog jos taip ir neišmoksta pasakyti šio paprasto žodelio „ne“. Dėl to jos tarsi išduoda pačios save, gyvena ne savo gyvenimą, aukoja savo jėgas vien tik kad įtiktų kitiems, o galiausiai už tai nesusilaukia netgi paprasčiausios padėkos. Todėl nekartokite jų klaidų! Mylėkite, vertinkite, gerbkite pirmiausiai save pačią, ir tegul niekas nė nebando priversti jūsų išsižadėti šios meilės.

Jūsų asmeninis laikas – jūsų valioje

Be abejo, kiekviena moteris turi daugybę įsipareigojimų šeimai, namams, darbdaviui, ir niekur nuo to nepasislėpsi. Tačiau kiekviena moteris turi mokėti sutvarkyti savo gyvenimą taip, jog viskas jai teiktų džiaugsmą, – ir rūpinimasis šeima bei namais, ir darbas. Kitaip visa tai apskritai prarastų prasmę – kam tuomet reikalingas darbas ir šeima, jeigu nekelia jokio džiaugsmo? Viską, kas neteikia džiaugsmo, mes visiškai teisėtai galime iš savo gyvenimo išbraukti.

Kad ir su kokiu džiugesiu bei užsidegimu mes užsiimtumėm savo šeima ir darbu, būtinai turime pasilikti laiko, kurį galėtumėm skirti tik sau. Tuomet turėsite savo neliečiamo asmeninio laiko. Net ir mylimi vaikai bei mylintis vyras turi suprasti, kad mama ir žmona anaiptol nepriklauso jiems absoliučiai, ligi galo. Mama yra žmogus, pirmiausiai priklausantis sau. Ir ji turi teisę turėti laiko sau, daryti tai, kas įdomu ir reikalinga tiktai jai.

Išmintingai sprendžiant šią problemą, galima savo namuose įvesti tokias taisykles, pagal kurias kasdien po pusantros ar porą valandų priklausytų tiktai jums vienai. Tai galėtų patvirtinti kad ir ant kambario durų tomis valandomis pakabintas plakatas: „Mano asmeninis laikas! Malonėkite netrukdyti!“ Ir vyras su vaikais žinotų, kad tokiu metu geriau jums į akis nelįsti. Gal nekviesti netgi prie telefono, kad ir kas skambintų. Bei apskritai niekuo netrikdyti. Tai būtų laikas, kurio metu jūsų tiesiog nebeliktų niekam daugiau, išskyrus pačią save.

Tuo metu galima paprasčiausiai ilsėtis ar papildyti savąsias galias, kurios, žinoma, neišvengiamai eikvojasi gyvenant įtemptą gyvenimą. Tuo laiku galima užsiimti mėgstama veikla, pabendrauti su savo talismanais, pvz., iš naujo juos pakrauti, pasirūpinti savo išore. Tai laikas, kai galima atsiduoti pačiai sau, savo vidiniam pasauliui ir pasisemti iš jo naujų jėgų. Juk būtent ten, sieloje, slypi mūsų tikroji esmė, su kuria nors retsykiais būtina akistata vienumoje. Nes kitaip bus nelengva išsaugoti pačią save, savo prigimtį, stebuklingas savąsias galias…

Svarbu neleisti išdraskyti savęs gabalėliais. Saugokite savo vidinį dvasinį vientisumą, savojo „Aš“ pojūtį. „Juk tai Aš stipri ir kupina gyvenimo džiaugsmo, aš tiesiog neprilygstama!“ Jūsų artimiesiems tai irgi bus tik į naudą, nes kiekvienąkart po šio asmeninio laiko jie išvys tarsi naujai atgimusią, linksmą ir jėgų kupiną moterį, o ne rūpesčių nukamuotą motiną ir žmoną. Todėl visiems gyventi pasidarys džiugiau, aplinka namuose taps šviesesnė, o tarpusavio santykiai – skaidresni. O jūs pati tapsite dar labiau gerbiama ir mylima!

Views All Time
Views All Time
2129
Views Today
Views Today
1
0 0