Palyginti su kitais jausmais, pavyduliavimas yra tikras čempionas: jis sukelia daug skausmo, dėl jo padaroma daugybė nusikaltimų. Tačiau jį sukelti kitam velniškai malonu. Kita vertus, ir pačiai savotiškai saldu atsiduoti pavydui.

Pavyduliavimas — tai baimė prarasti mylimą ar itin svarbų žmogų. Tačiau ne dėl ligos, ne dėl avarijos ir ne dėl lėktuvo katastrofos. Antra vertus, apie tokį likimo posūkį galvojame labai retai, nes mums atrodo, kad žūtis — dar pusė bėdos. Didžiausia bėda — jei mylimas ar svarbus žmogus mus paliks ir atiteks kam nors kitam. Daugybei žmonių tai pats tikriausias košmaras! Viena vertus, netenki kai ko vertinga, tarkim, mylimo žmogaus, kita pusės, tau ir visam pasauliui parodoma, kad esi prastesnė už tą, kurią pasirinko vietoj taves.

Ko ir kam pavyduliaujame

Dažniausiai — mylimo vyro, bet galima pavydėti mamos, brolio, viršininkės, net savo katės. Mylimo vyro pavydime moterims, taip pat darbui, automobiliui, hobiui. Juk jie visi iš mūsų atima jo dėmesį ir laiką. Mamos pavydime kitiems vaikams, net jei mums ir tiems vaikams po keturiasdešimt metų, brolio — jo draugužėms ir žmonai, viršininkės — likusiems darbuotojams, o katės — visiems, prie kurių ji meiliai glaustosi, pradedant namų tvarkytoja, baigiant kaimyne.

Mada pavyduliauti

Tam tikrais istoriniais periodais pavyduliauti buvo madinga, vėliau juos keitė laikai, kai aistringas pavydas buvo laikomas prasčiokišku ir juokingu jausmu.

Graikų dievai ir deivė vienas kito pavyduliaudavo kaip pamišėliai. Ypač šioje srityje pagarsėjo teisėta Dzeuso žmona Hera. Būdama išmintinga moteris ji vyro nebarė — visą energiją skyrė konkurentėms vaikyti. Dzeusas savo draugužes bandė ginti. Pavyzdžiui, nimfą Ijo, norėdamas nuslėpti nuo pavydžios žmonos akių, pavertė balta karve. O Hera ją užleido musėmis ir mašalais. Pamokomas pavyzdys kiekvienai meilužei, kuri naiviai tikisi, kad vedęs mylimasis sugebės apsaugoti nuo teisėtos žmonos įniršio.

Atgimimo epochos žmonės manė esant tikslinga naikinti konkurentus iš anksto, profilaktiškai. Tad koks nors pasiturintis venecijietis pastebėjęs, kad žmona bažnyčioje nuo kokio gražuoliuko nenuleidžia aistringo ir švelnaus žvilgsnio, ramiausiai samdydavo žudiką.

XVIII amžiuje, kuris buvo toks vėjavaikiškas ir galantiškas, pavyduliauti tapo nebemadinga, vulgaru ir gašlu. Prancūzų dvariškis draugavo su savo žmonos nuolatiniu meilužiu, o laikiniems maloniai siųsdavo linkėjimų — juk žmonės nesvetimi. Savo meilužėmis dalydavosi su draugais, damos nepurkštavo, vyrai — neatsisakydavo. Tokiomis aplinkybėmis pavyduliauti būtų sunku, tad šis jausmas buvo pamirštas iki romantizmo epochos.

Stiprius romantiškus jausmus, o drauge ir pavydą (vėjavaikių prancūzų apmaudui) XIX amžiuje atgaivino anglai. Iš Anglijos romantizmas persimetė į visą Europą. Epochos simboliu tapo poetas lordas Byronas, nenuspėjamas ir aistringas gražuolis. Siaubingai norėtume su juo susipažinti ir suprasti, kodėl taip mylėjo ir jo pavyduliavo visi, kas tik turėjo progos su juo suartėti. Poetas Percy Shelley Byrono pavyduliavo savo žmonai, rašytojai Mary Wollstonecraft Shelley. Jį dukart bandė užbadyti peiliu — 1812 metais tai buvo ledi Caroline Lamb, Anglijos premjero žmona, o 1818 metais — Venecijos kepėjo žmona Margarita Cogni.

Po 30 metų pasaulis nurimo, vėl tapo madingos šeimos vertybės, Angliją valdė kukli karalienė Viktorija — tad kelti pavydą tapo nepadoru.

1890 metų kovą Larisa Gorelina, rusų poeto Konstantino Balmonto žmona, viename Maskvos viešbutyje taip pakyrėjo vyrui savo pavydo scenomis, kad tas metėsi prie lango ir iššoko iš trečio aukšto. Poetas visą gyvenimą liko raišas, po ketverių metų žmoną paliko, tačiau kaip įprasta tais laikais, pavydo slepiamą jos meilę išgarsino savo eilėmis. O paskui pamilo poetę Mirą Lochvickają, kurios beprotiškai pavyduliavo poetui Valerijui Briusovui. Apie savo sudėtingas aistras ši poetų trijulė kūrė eilėraščius, o pavyduliavimas jiems tapo neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu.

XX amžiuje pavyduliavimo sąvoka dingo seksualinės revoliucijos periodu, kai hipiai gyveno ir miegojo komunomis, augindami bendrus vaikus. Kai devintąjį dešimtmetį į madą grįžo vyrų ir moterų dalykiniai kostiumai, grįžo ir pavydas.

O štai ir ne gėda!

Dažnai sakoma, kad pavyduliauti — nepadoru, nes tai požymis, kad žmogus prastai save vertina ir savimi nepasitiki. Kur jau ten! Vadinasi, žemos savivertės jausmas kamavo visus didžiuosius ir garsiuosius? Napoleonas beprotiškai pavyduliavo šešeriais metais vyresnės Joshepine visiems, kurie tik užsukdavo į jos namus, o iš karinių žygių siuntė grasinimų kupinus laiškus: jei kas nors — tai iškart ir be gailesčio! O nepakartojamasis sekso simbolis Bradas Pittas pernai rudenį kasdien važiuodavo į filmavimo aikštelę, nes siaubingai pavyduliavo Angelinos Jolie pagrindinio vaidmens atlikėjui. Kai jam pasirodė, kad įtariamieji pasislėpė uždarame paviljone, jis išlaužė duris. Pavydas — meilės druska, be jos bet kokia pasaka bus prėska.

Kodėl pavyduliaujame

Pavydo jausmas užkoduotas mūsų genuose ir padeda mums vystytis. Mes pavyduliaujame mamos su tėčiu broliams ir seserims, kad iš tėvų gautume daugiau maisto, švelnumo, rūpesčio ir padidintume mūsų šansus išgyventi. Trejų metų vyresnėlis pavydo instinkto genamas bando išmesti mažąjį broliuką iš vežimėlio lygiai taip pat, kaip stipriausias paukščiukas išmeta iš lizdo silpnesnius, o mieli katinukai prie mamos veržiasi per mažiau apsukrių broliukų galvas.

Pavydas mus verčia kautis dėl savo seksualinio partnerio, kad niekas jo neatimtų, o giminė būtų pratęsta. Tyrimų duomenimis, vyrai pradeda pavydėti savo žmonų kaip tik ciklo viduryje, ovuliacijos metu, kai moterys patiria stiprų seksualinį potraukį ir gali susižavėti kitais patinais. Vyras jaučia padidėjusį žmonos seksualumą ir nenorėdamas, kad ji pastotų nuo kito, bando sutrukdyti susitikti su potencialiais konkurentais: „Neik į darbo vakarėlį, man bus be tavęs liūdna“. Jis psichuoja, kai žmona vėluoja grįžti iš darbo ar nekaltai koketuoja su draugais. O kitomis ciklo dienomis jis kantrus ir kilniadvasis: „Nori į vakarėlį — eik“, „Užtrukai susirinkime — nieko baisaus“. Visa tai vyksta nesąmoningai, reflekso lygmenyje.

Kodėl pavyduliauti malonu

Pavyduliaudami ne tik kankinamės, bet ir jaučiame pasitenkinimą. Stiprūs jausmai svaigina dėl adrenalino pertekliaus lygiai taip pat, kaip ant šlapio asfalto apsukus saulutę ar po šuolio parašiutu. Patyrę stresą jaučiamės gyvi ir stiprūs. Panišką baimę „kad tik jo neprarasčiau!“ keičia palengvėjimas ir džiaugsmas — „man tik pasirodė, jis vis dėlto čia, neišėjo, vadinasi, myli“. Jei dėl pavydo kyla skandalas, emocinę iškrovą taip pat lydi palengvėjimas.
Kartais pavydas seksualiai jaudina — vos tik įsivaizduoji, kad jis su kita, tuoj pat užsimanai būti jos vietoje. Vyrus taip pat užveda įsivaizduojamos neištikimybės scenos.

Kartais pavydas žmogų atitraukia nuo kitų problemų, kurių neįmanoma arba nėra noro spręsti. Tuomet storas ir nepaslankus vyras pavydi žmonos jos masažuotojui, aerobikos treneriui ir lieknam kolegai iš kompiuterių skyriaus — jam paprasčiau ją aprėkti, nei pažiūrėti į veidrodį, mažiau valgyti ir pagaliau pradėti sportuoti.

Kodėl pavyduliauti pavojinga

Žmonės, kurie pernelyg įsitraukia į pavydo žaidimus, neretai sulaukia tragedijos. 2003 metais JAV 21 metų Sharon Nicole Redmond iškovojo „Miss Savana“ titulą ir tapo valstijos grožio karaliene. Kad ji nuo rodomo dėmesio neišpuiktų, keleriais metais vyresnis draugas Kevinas Shorteris pareiškė, kad žavisi jos drauge. Sharon tris naktis jį vaikėsi su pistoletu ir norėdama pagąsdinti šaudė pro šalį. Ketvirtąją naktį ji eilinį kartą pagąsdino Keviną automobilių aikštelėje, bet šįkart kulka nuo automobilio atšoko ir vyruką sužeidė. Jis merginą aprėkė, nuėjo namo, išsikvietė greitąją pagalbą ir pakeliui į ligoninę mirė. Rytą ašaromis paplūdusi Sharon pati prisistatė į policiją.

Labai dažnai į nepagrįstą pavydą atsakoma tikra neištikimybe. Rima Andriui nuolat kėlė pavydo scenas dėl visų jo kolegių ir galop jam taip nusibodo, kad jis tyčia permiegojo su viena simpatiška bendradarbe — kokio velnio laikytis, jei vis tiek niekas netiki ir nevertina?

O dar dažniau stiprus ir nuolatinis pavydas mums neleidžia suvokti ir išspręsti savo problemas ar ištaisyti trūkumus. Tu iki ašarų pavydi savo brolio jo būsimai žmonai, užuot išsiaiškinusi, kodėl pati neturi meilužio, ir radusi sau tinkamą partnerį. Tave kaskart kamuoja pavydas, kai sutuoktinis žavisi aktore Julia Roberts. O gal jam tiesiog nusibodo žiūrėt į tavo surūgusią fizionomiją ir jam patinka, kaip dažnai ir linksmai ji šypsosi?

Patologinis pavydas

Tai ligota psichikos būsena, kankinanti ir pavydėtoją, ir pavydo objektą. Tipiniai patologinio pavydo bruožai.

1. Tu pavyduliauji asmens, kuris nėra su tavimi susijęs, tarkim, kolegos, su kuriuo tiesiog porąkart paplepėjai per vakarėlį.

2. Tavo pavydą išprovokuoja nereikšmingos smulkmenos — tavo draugas kam nors nusišypsojo ar pasakė gerą žodį, išvyko į konferenciją arba išlėkė žaisti futbolo.

3. Tu žmogaus pavydi reiškiniams, sąvokoms ir užsiėmimams. Žmona prabunda antrą nakties ir mato, kad jos vyras stovi prie lango ir šypsosi pilnačiai. Ir žmona jo taip smarkiai pavyduliauja mėnuliui, kad nori arba pati mirti, arba jį užmušti — juk jis tą akimirką nuo jos taip toli, kad ji negali šito ištverti.

4. Tu negali miegoti, ilsėtis, dirbti ir nuolat galvoji apie savo pavydą, ieškai išdavystės pėdsakų ir kuri keršto planus.

Kaip jį įveikti?

Atsakyk į šiuos klausimus:

Ar kas nors iš tiesų kėsinasi iš tavęs atimti mylimąjį?
Ar jis tau tikrai reikalingas?
Ar gali dėl jo pasikeisti taip, kad jam įtiktum?
Galbūt jis tau apskritai netinka ir geriausia būtų jį paleisti?
Galbūt tave smaugia ne pavydas, o vienatvės ir pašaipų baimė, įžeista savimeilė ar apvilto pasitikėjimo kartėlis, savo nevisavertiškumo ar netobulumo suvokimas?

O tada apie savo jausmus pasikalbėk su žmogumi, kurio pavydi.

Ko pavydėti draudžiama

Artimo žmogaus — darbui. Jis darbe praleidžia daug laiko dėl dviejų priežasčių — arba jam nesmagu namie, arba darbas jam išties labai svarbus. Pirmuoju atveju reikia pasistengti, kad namie būtų gera, antruoju atveju būtina savo egoizmą paslėpti kuo giliau ir pasidžiaugti, kad mėgstamą darbą dirbantis žmogus yra laimingas, ir jį palaikyti.

Savo vyro — paliktai meilužei ir žmonai. Pavydėdama pati neleidi jam pamiršti praeities. Galiausiai jis ims judvi lyginti. Kartais — ne tavo naudai.

Šefo — kitiems darbuotojams. Pavydą palik prieraišumo ir meilės santykiams. Darbe dramos nemėgstamos, čia dirbti reikia. Už valdžios dėmesį taip pat kaunamasi, tačiau tam reikia ne asmeniškumų, o azarto ir strategijos.
Vaiko — vyrui, tetai, seneliams. Dėl dviejų priežasčių. Pirma, kuo daugiau žmonių myli tavo mažylį, tuo smagiau jam gyventi — visi nori kartu su juo leisti laiką, visi jam ką nors perka, kur nors nusiveda, jis geriau vystosi, o tau lieka daugiau laiko sau.

Antra, vaikas, kurio pavydima, greitai išmoksta tuo manipuliuoti ir dėl naudos pradeda šantažuoti giminaičius. Mergaitė sako: „O man senelė lėlę už šimtą litų nupirko!“ Ir tau kyla noras nupirkti jai lėlę už du šimtus, kad ji matytų, kas labiau myli.
Savo katino — katėms. Jis turi teisę į asmeninį gyvenimą. Jei uždarysi jį namuose, jis įsižeis ir pradės bjauriai elgtis.

Kaip tinkamai paskatinti mylimojo pavydą

Tu privalai jam parodyti, kad patinki daugeliui, tačiau jis tau — vienintelis. Tavo tikslas — jo akyse sukurti erotinį paveikslą „jie manęs trokšta“, o ne batalinę sceną „jau kaip dėsiu — ei, su kuo čia permiegoti?“ Tad flirtuoti su kitais jo akivaizdoje reikia subtiliai ir neagresyviai. Ar bent jau atsukti jam nugarą, kai šypsaisi ir mirkčioji vaikinams prie baro.

Kaip neutralizuoti svetimą pavydą

Ramybe — pavyduoliams atrodo, kad audringi pasiaiškinimai, ašaros ir barniai padeda nuslėpti išdavystę ir kaltės jausmą. Vietoj emocinių argumentų — „kaip tu galėjai apie mane šitaip pagalvoti!“, griebkis racionalumo — „Ir kaip mes galėjome tai padaryti per penkiolika minučių miško vidury, kai lauke minus dvidešimt? Ant slidžių, ar ką?“ Turėk galvoje, kad kai kuriuos vyrus kamuoja patologinis pavydas — dažniausiai taip nutinka taurelės mėgėjams. Nuo šito padeda tik profesionali medikų pagalba.

Kur gyvena pavyduoliai

Amerikiečių sociologai išsiaiškino, kad patys pavydžiausi žmonės gyvena pietuose — Brazilijoje, Australijoje, Ispanijoje ir Italijoje, o mažiausiai pavyduliauja japonai ir skandinavai. Ir jeigu Otelas būtų buvęs ne Afrikos mauras, o taikus švedas, jis Dezdemonos pasmaugęs nebūtų, tik ėstų nervus, kad jam, tokiam vargšeliui, buvo neištikima. Arba apskritai atleistų ir pamirštų.

Kada pavyduliauti naudinga

Kai pavydi mylimojo. Tavo pavyduliavimo objektas supranta, kad tau svarbus, lieka su tavimi ir atsisako minties flirtuoti su tavo draugužėmis, kad pakeltų savo vertę tavo akyse.

Tu atbaidai konkurentes. Jos gerokai pamąstys, ar verta su tavuoju koketuoti, jei jį saugo toks cerberis kaip tu.

Tokiu būdu apsirūpini dėmesiu ir smulkiomis paslaugomis. Mano kolegė Ona nuolat savo vyrą tikina, kad pavyduliauja visoms damoms, su kuriomis jis šoka. O kita bičiulė Inga tvirtina, kad pasitiki savimi ir vyru, tad joks kvailas pavydas jos nekamuoja. Ir štai koks rezultatas: Ona visada šnekučiuoja ir šoka su vyru, o Inga nuobodžiauja viena, kol jos sutuoktinis šmaikščiais anekdotais linksmina visas damas — o ko jam varžytis, žmona juk nepavyduliauja!

Kai tu pavydi mamos, tėčio ir kitų giminaičio. Gauni tau priklausančią dėmesio porciją ir jautiesi vaiku, o tai malonu. Mamai skundiesi: „Tu dažnai užeini pas sesę, o aš tavęs irgi pasiilgau!“ Ir ji ateina pas tave į svečius. Arba broliui siunti žinutę: „Po vestuvių man nė karto nepaskambinai!“ Ir jis griebia mobilųjį.

Kai pavydi tavęs. Tu supranti — esi mylima. Tavo savivertė padidėja. Ir jei šitas pavyduliavimas tavo gyvenimo negadina ir išsakomas mandagia forma — tai tegul.

Jeigu niekada nepavydi mylimojo. Vadinasi, tu jo nemyli, jis tau nereikalingas. Arba manai, kad jis toks nevykęs, kad vargu ar kam nors dar gali rūpėti.

Pavydas ezoterikoje

Ezoterikų manymu, tavo jaučiamas pavydas auroje išdegina skylę, per kurią išteka jėgos. Jei jauti energijos perteklių, nedidelis sielvartas („Nejaugi jam patinka ji“ arba „Kaip jis drįso mane įtarti“) padės tau išlieti įtampą ir nepakenks.

Stiprus pavydas iš mūsų atima džiaugsmą, sukelia tulžies latakų pakitimus, gastritą, slopina kūrybines galias, bukina intelektą.

Pavydūs žmonės praranda intuiciją ir dažnai tampa apgavikų, nusikaltėlių bei nelaimingų atsitikimų aukomis.Jei pavydi tavęs, ezoterine prasme tau nekenkia.

Views All Time
Views All Time
3989
Views Today
Views Today
1
0 0