Visi mes turime ką nors, ko neturi kiti. Mus lydi laimė ir kančia. Tačiau, kad ir kaip viskas atrodytų blogai, reikia gyventi toliau ir džiaugtis tuo, ką turime tuo metu.

Kiekvienas žmogus savaip supranta džiaugsmą. Vienam džiaugsmas – klausyti muzikos, kitam – vaikščioti gamtoje, o trečiam – apsipirkti. Tokių pavyzdžių galime rasti begales. Yra žmonių, kurie dėl susidariusių aplinkybių negali džiaugtis tuo, kuo gali džiaugtis kitas, bet jie vis tiek atranda jėgų savyje džiaugtis bet kokia jų gyvenimo smulkmena: pražydusiais obels žiedais, rudenio lapais, šiltu lietumi, jūros ošimu.

Dažnai girdime aplinkinius skundžiantis, kad jų gyvenimas niekam tikęs, kad jie nebeturi dėl ko gyventi. Tačiau, ar jie pagalvoja, kad gali būti blogiau? Ar jie įvertina tai, ką turi šią sunkią jų gyvenimo minutę? Taip, drąsiai galime teigti, kad yra žmonių optimistų kurie džiaugiasi, kad ir kaip jiem nesisektų. Jie džiaugiasi tuo, kad turi galimybę gyventi, justi, patirti. Visi, kurie nesidžiaugia esama padėtimi, turi lygiuotis į tuos, kurie džiaugiasi dabartimi.

Kas nutiktų, jeigu visi vaikščiotų nuleidę galvas, galvodami, kad nebėra kuo džiaugtis? Turbūt pasaulis nebetektų savo spalvų, jis taptų niūrus, kaip senas televizorius, kuris dabar mažai kam reikalingas. Tačiau tas pats senas, nespalvotas televizorius, gali suteikti kažkam džiaugsmą, prisiminimų džiaugsmą, kurio niekas negali atimti.

Niekas nedraudžia ieškoti laimės, tačiau ar mums to reikia? Gal neieškant gyvenimo džiaugsmo jis pats pas mus ateis? Visi esame žmonės ir visi turime teisę į gyvenimo džiaugsmą. Todėl džiaukimės tuo, ką turime, ir nepasiduokime nuosmūkiams!

Views All Time
Views All Time
3569
Views Today
Views Today
1
0 0