Vaikystėje viena labiausiai lauktų švenčių – gimtadienis – bėgant metams ne vienam mūsų teikia vis mažiau džiaugsmo ir pasitenkinimo.

Bijo pasenti

Gimtadienis mums reikšmingas. Kartu su juo prisimename laiko tėkmę: metai eina, tampame vyresni, o paskui ir senesni. Anot Jaunimo psichologinės paramos centro psichologo Pauliaus Skruibio, kiekvieną gimtadienį sukaktuvininkai pasitinka vis kitokios nuotaikos.

„Jei žmogus gyvena visavertį gyvenimą, jaučiasi patenkintas, tai kažin ar dar vieni metai taps dideliu sukrėtimu. Bet jei asmuo gyvena ne taip, kaip norėtų, gimtadienis gali būti sutinkamas skausmingiau. Na, štai – praėjo dar vieni metai, aš dar arčiau senatvės… Daugeliu atvejų prieš gimtadienį patiriamas diskomforto jausmas, susijęs ir su asmens dabartimi ar jausena dėl esamo gyvenimo kokybės“, – teigė psichologas.

Gana sudėtinga šalia tokio sukaktuvininko būna ir jo artimiesiems. Pastarieji dažnai nebežino, sveikinti nelaimingą sukaktuvininką ar pasiduoti jo nenorui švęsti. Tokioje situacijoje psichologai pataria atidžiai įsiklausyti į save ir paklausti, ar norisi tą žmogų pasveikinti? Jei norisi, rasti priimtiną formą, t.y. kaip tai padaryti, nebus sunku.

„Labai abejoju, ar yra žmonių, kurie norėtų, kad būtų pamirštas jų gimtadienis. Gal jie nenori pačios šventės, bet rodomo artimųjų dėmesio ir dovanų kažin ar galima nenorėti“, – svarstė psichologas.

Puotai – ne?

Gana dažnai žmonės orientuojasi į standartus, t. y. elgiasi taip, kaip turėtų būti, o ne taip, kaip norėtų. Jeigu norite pasveikinti sukaktuvininką, jei tai nuoširdu ir tikra, didelė tikimybė, kad malonu bus ir sveikinimus priiminėjančiam.

Tiesa, nepamirškime, kad žmogus turi teisę atsisakyti sveikinimų. Bet vėlgi derėtų gerai apmąstyti ir pamodeliuoti tokio nenoro pasekmes. Jei darbo kolektyve gimtadienių šventimas – sena tradicija, gal reikėtų atrasti laiko ir pabūti su bendradarbiais? Na, nebent nugali nenoras.

Galite tik įsivaizduoti kolegų reakciją ir ištįsusius jų veidus, kai pranešite, kad pasisėdėjimo nebus. Atminkite, kad daliai jų tai bus nesuprantama ir nepriimtina. Kita vertus, skirtingame kolektyve vyraus ir skirtingos reakcijos. Gali nutikti ir taip, kad sulauksite kai kurių palaikymo. Žmonės brangina savo laiką, todėl likti po darbo dar keletą valandų nenori. Dalis skuba namo, dalis turi laiku užsukti į vaikų darželį atžalų, dalis planavo ramų poilsį namuose, o ne su per dienų dienas matomais veidais papildomas valandas po darbo. Taigi iš tokių kolegų galite tikėtis tik dėkingumo. Kitą kartą jiems pasakyti „ne“ gimtadienio šventimui darbe bus nepalyginamai lengviau.

Laukia staigmenos

Jei jau nusprendėte gimtadienio nešvęsti, mažai tikėtina, kad išvengsite netikėtai tarsi grybų iš po lietaus dygstančių mažų dovanų. Bet tai malonioji dalis, tiesa? Pravėrus darbo kabineto duris, galite tikėtis mažos staigmenos, perrištos dailiu kaspinėliu, ar ant stalo krašto netikėtai nugulusios rožės. Tikriausiai tokioje situacijoje apie nemalonius jausmus nė nespėsite pagalvoti, o išradinguosius bendradarbius pamaloninsite saldžiais priešpiečiais ar gardžiu pyrago gabalėliu pietų metu.

Ką padarysi, paminėdami gimtadienius mes tikimės, laukiame, o kartais labai netikėtai gauname dovanų. Pripažinkime, apdovanojimas dėmesiu net ir tuomet, kai jo nesitikime – labai malonus, o čia juk – gimtadienis. Tad belieka giliai įkvėpti ir pamiršti kitados Džordanos Butkutės dainuotos dainos „Gimimo dieną – tą liūdną šventę…“ žodžius. O kad šventė nebūtų tokia liūdna, nepamirškite pasveikinti savo mamos.

Tikriausiai nėra žemėje kitos moters, labiau už ją vertinančios šią gimimo dieną. Jei jūsų tortadienis neteikia džiaugsmo jums, pagalvokite apie ją, mamą, iškentėjusią didžiausius gimdymo skausmus tam, kad išvystumėte dienos šviesą.

Švenčia vieni

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai apie gimtadienius nebenorima girdėti nieko. Tokių staigmenų iš savo atžalų tėvai gali tikėtis dažniausiai paaugystės laikotarpiu.

Psichologas Paulius Skruibis tikina, kad čia nieko keisto nėra. Anot jo, paaugliai savo gimtadienį nori švęsti ne su tėvais, o su draugais.

„Paauglystės tarpsniu paaugliams labai svarbi bendraamžių nuomonė. Daugeliu klausimų net labiau nei tėvų“,- tikino psichologas.

Kaip tuomet reikėtų elgtis tėvams?

Klausimas sudėtingas, tačiau labai daug kas priklauso nuo šeimos tarpusavio santykių, pasitikėjimo vienas kitu. Psichologo teigimu, tėvai neturėtų įsižeisti, kad paaugliai nenori su jais švęsti gimimo dienos. Jų amžiuje tai labai natūralu. O dėl suteikiamos laisvės kiekvienoje situacijoje reikalingas vis kitoks sprendimas. „Nenorėčiau agituoti už tai, kad paliktumėte juos vienus. Tėvai turi pasirūpinti, pasidomėti, kaip ten kas bus“, – sakė pašnekovas.

Jei paauglys nebenori švęsti savo gimimo dienos, tėvai turėtų pasidomėti, kodėl taip yra, gal kokia nors problema tam trukdo. Gal tėvai galėtų padėti ją išspręsti?

Kuo geriau sutars tėvai ir vaikai, tuo lengviau bus priimami sprendimai bei įsileidžiama šventė į namus. Rastas kompromisas ne tik palengvins tarpusavio bendravimą, bet padidins ir švenčių skaičių. Kas sakė, kad gimimo diena turėtų būti švenčiama tik kartą per metus? Juk galima tai padaryti drauge su šeima, o paskui antrąkart – su bičiuliais.

Views All Time
Views All Time
6816
Views Today
Views Today
1
0 0