Kur yra riba tarp egoizmo ir „ne egoizmo“ arba altruizmo? Aišku, tą ribą nusibrėžiame patys arba ją padiktuoja visuomenė, jos nerašytos taisyklės, elgesio ir kitokios normos. Kitaip sakant, niekas tiksliai nesugebėtų pasakyt kur ta riba yra, tačiau turbūt nedaugelis suabejotų ar ji apskritai yra, o jei jos nėra? Kodėl niekas nesusimąsto ar tas pats altruizmas nėra egoizmo tam tikra išraiška?

Tūkstančius kartų girdėjau – „tu egoistas“, dėl įvairių priežasčių ir daugelyje situacijų. Niekada dėl to nesiginčiju. Taip, aš egoistas. Galiu ramiausiai užsirašyti tai ant marškinėlių ir išeiti į gatvę, nė kiek to neslepiu. Bet norėčiau pamatyti nors vieną žmogų ne egoistą. Žmogų, kuris galvoja ir skuba į pagalbą kitiems bet kokioj situacijoj, atiduodantį paskutinius marškinius vargšams, ir pan.

Tai tik ironija… Juk nebūtina to daryti (atiduoti marškinius), kad būtumu ne egoistas, ar ne? Turbūt užtenka pas tave atėjusiai į svečius merginai pasiūlyti arbatos, paduoti jai ranką, šokant per griovį, ir pan. Bet kas Jums sakė, kad tai ne egoistiškas elgesys?!

Įdomu, ką jūs galvojate tai darydami, gal tiesiog norite jai įtikti, pasirodyti angelu, o gal tiesiog saugoti savo reputaciją (ką gi ji pagalvos). Kažkaip man tai asocijuojasi su „ego“, norėdami įtikti, galvojate apie save, kad ir – kaip čia įsitempus ją į lovą. O reputacija tai irgi jūsų ar jos?

Tiesa, reiktų pridurti, kad jūs turbūt taip negalvojate, bent jau tiesiogiai tai tikrai ne. Tik nebūčiau toks tikras ar jūsų pasąmonėje nėra tokių ar panašių minčių, aišku, pilna šiais laikais „robotų“, darančių viską automatiškai, nes „taip reikia“.

Patys primityviausi žmogaus instinktai, mintys ir tipiškas elgesys yra daug lengviau pastebimas, šiuolaikinės visuomenės nuomone, atsilikusiuose individuose, jų veiksmuose, ir, atvirkščiai, jei tavo elgesys primityvus – tu atsilikęs. Ir egoizmas turbūt viena tokio elgesio išraiškų. Todėl jaučiatės esantys kažkuo pranašesni už individą, spinduliuojantį egoizmu, visiškai užmiršdami tai, kad jūsų egoizmas tėra paslėptas po plonyčiu rafinuotumo ir visuomenės normų sluoksneliu. Taip apgaudinėdami save ir kitus.

„Tik Motina Teresė buvo altruistė.“ Nors nesu tikras dėl šito savo ne kartą išsakyto teiginio. Tikrai nesu. Norėčiau jos paklausti poros dalykų, bet ji mirus, nors nesu tikras, ar ji atvirai man atsakytų. Kaip turi jaustis žmogus, darantis tiek daug gero, tiesiog nešantis šviesą į žmonių širdis? Turbūt labai gerai, bet ar tai nėra egoizmas, daryti ką nors gero ir po to jaustis gerai.

Tikrai labai panašu į egoizmą, o jei paskaitytumėte tik sakinio dalį, pagalvotumėte, kad tai egoisto mintys. O gal Motina Teresė tenorėjo nugyventi prasmingą gyvenimą? Bet tai taip pat galima priskirti egoizmui.
Padarę ką nors naudingo, argi nesidžiaugiate? Padėję nepažįstamam praeiviui, argi nesidžiaugiate? Nesijaučiate geras, laimingas, reikalingas ar dar koks nors? Gal net kam nors papasakojate, koks esant „geras“. Tiesiog iš tolo šviečiate altruizmu…

O gal jūs giliai tikintis į Jėzų Kristų, Budą, Alachą ar dar ką nors? Tada turbūt daugelį dalykų darote tam, kad kitame pasaulyje jums už tai būtų atlyginta – taigi siekiate naudos ateityj, pomirtiniam gyvenimui.
Nėra ribos tarp altruizmo ir egoizmo, tai yra lyg rutulys, kuriame randasi šios abi sąvokos. Gal žodyne šios sąvokos ir minimos kaip priešingos viena kitai, deja, realybėje tas skirtumas yra grindžiamas tik nerašytomis abejotinomis visuomenės normomis.

„Egoistas – savanaudis, savimeilis“. Nauda nebūtinai turi būti daiktinė išraiška, dvasinė – dar vertingesnė. Nors turbūt daugelio altruistiškų poelgių metu teisingiau būtų vadintis savimeiliais.

Kalbant apie kitokias altruizmo formas, tai jis dar labiau išsigimęs. Labdara jau seniai firmoms tapo eiline reklama per televiziją ar laikraščius. Ir švelniai tariant, jau tampa neaišku, kas ima viršų – reklama ar geranoriškumas. Man čia viskas panašu į kičą. Tie patys “Linkin Park”, aukojantys 100 tūkstančių, kodėl ne „tyliai“ aukojantys? Taip, milijonai aukoja anonimiškai, tačiau ir čia dėl keleto skirtingų egoistinių paskatų.
Kaip rašė kažkuris žymus antikos filosofas, mes tematome pasaulio šešėlius ant sienos. Tai tėra mano akimis matomo ir smegenimis suvokiamo iškreipto pasaulio vaizdo lopinėlis.

Arba viskas priklauso tik nuo atskaitos sistemos, kaip kokioj fizikoj. Žiūrint iš vienos pusės – visas lyg ir gerai, tačiau iš kitos… Ir kodėl jūs esate tikri, kad stovite toje „teisingoje“, „gerojoje“ pusėje? Žiauru…

Views All Time
Views All Time
1795
Views Today
Views Today
1
0 0