Su vaikais bendraujame ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kol vaikas yra labai mažas ir nesupranta žodžių reikšmės, savo jausmus jam išreiškiame prisilietimais ir švelniu balso tonu, kai norime jį nuraminti ar išreikšti savo meilę. Norėdami jį pabarti ar sudrausti, kalbame griežtesniu tonu, nutaisome piktą veido išraišką. Kol vaikas dar nemoka kalbėti, savo jausmus ir savijautą jis taip pat išreiškia elgesiu. Mažas vaikas, jausdamasis gerai, šypsosi, guguoja, švelniai prisiglaudžia. Jis verkia, krenta įsitempęs ant žemės, suduoda ranka, kai jam kažkas negerai. Tas dažnai atsitinka nepažįstamoje aplinkoje, nuvargus ir išalkus. Toks elgesys tėvams dažnai atrodo netinkamas, sukelia pyktį. Tačiau prisiminkime, kad tai vienintelis būdas, kuriuo mažylis sugeba mums parodyti, kad jaučiasi nelaimingas arba išsigandęs. Kartais tėvai suduoda vaikui ar užrinka, norėdami, kad jis taip nebesielgtų. Dažniausiai tai tik pablogina situaciją, nes vaikas jaučiasi dar nelaimingesnis ir dar garsiau verkia stengdamasis tėvams parodyti, kaip jis jaučiasi. Geriau būtų pasistengti suprasti, kokios bėdos verčia jūsų vaiką taip elgtis ir padėti jam jas įveikti (pvz., duodant pavalgyti ar pamiegoti) arba nuraminti jį.

Augdami vaikai geriau supranta kalbą, ir mes vis daugiau bendraujame su jais žodžiais. Norėdami pakeisti vaiko elgesį, kuo aiškiau jam pasakykite, kaip jis turi elgtis ir kodėl jūs to norit. Venkite tokių pasakymų, kaip „aš pasakiau ir baigta“, „daryk, kas liepta, o ne klausinėk“. Vaikui bus lengviau gerai elgtis, kai jis aiškiai supras, ko iš jo norite.

Jeigu jus pykdo arba skaudina vaiko elgesys, pasakykite jam, kaip jaučiatės. Pradėkite tai sakyti nuo žodžio „Aš“. Pavyzdžiui: „Aš pykstu, kai grįžusi namo turiu ruošti jums pietus, o virtuvėje randu išmėtytus nešvarius indus“. Tėvams kalbant pirmu asmeniu vaikas nesijaus kaltinamas, žeminamas ir nejaus reikalo gintis, teisintis. Todėl jam bus lengviau suprasti, kokias pasekmes turi jo elgesys, kodėl tėvai nenori, kad jis taip elgtųsi. Vaikas labiau stengsis tinkamai elgtis, kai jausis atsakingas už savo elgesį.

Nepamirškite vaiko pagirti už gerą elgesį. Jei vaikas jaus, kad yra geras, tai ir stengsis elgtis gerai. Gali atrodyti, kad su vyresniu vaiku turėtų būti lengviau bendrauti nei su kūdikiu, nes jis moka kalbėti. Neapsigaukite. Ir vyresniam vaikui gali būti sunku pačiam suprasti ir žodžiais aiškiai išreikšti savo jausmus bei norus. Pavyzdžiui, savo nuoskaudą dėl nesėkmės klasėje jis gali išreikšti atsisakydamas eiti į mokyklą arba išvadindamas mokytoją bjauriausiais vardais. Toks elgesys atrodys nepriimtinas, tačiau turės jį sukėlusias priežastis ir jausmus.

Pabandykite padėti vaikui aiškiau suvokti ir žodžiais išreikšti savo jausmus bei juos sukėlusias problemas. Galite pasinaudoti aktyviu klausimu. Bandykite patys suprasti ir įvardinti jo jausmus. Tam, kad padėtumėte vaikui išreikšti savo savijautą, naudokite „tu“, vietoj „aš“: „Tu atrodai nusiminęs. Gal galėtum papasakoti, kas atsitiko?“ arba „Tu pyksti ant manęs?“ Skatinkite vaiką kuo daugiau išsipasakoti, skirdami jam pakankamai laiko ir neskubėdami jo gėdinti ar guosti. Vaikams norisi, kad tėvai suprastų jų problemas. Aktyviai klausydami vaiko, galite jam padėti suvokti problemą ir rasti tinkamiausius sprendimus. Leiskite vaikui jausti, kad jis pats juos priima. Būkite pasiruošę priimti ir jo nuomonę. Tai stiprins vaiko pasitikėjimą savimi ir leis jam tapti labiau savarankišku.
Mokydamiesi efektyviau bendrauti, galite geriau suprasti savo vaiką, pasiekti, kad jis dažniau išgirstų ir suprastų, ką jam norite pasakyti, savo pavyzdžiu išmokyti vaiką geriau bendrauti su jumis. Tai sutvirtins jūsų santykius, sumažins nesutarimus ir problemas dėl vaiko elgesio.

Views All Time
Views All Time
1143
Views Today
Views Today
1
0 0