Artėjant vienai didžiausių žiemos švenčių suintensyvėjusius raginimus SMS žinute ar įsigyjant specialią apyrankę paaukoti labdarai lrt. lt kalbinti specialistai vertina prieštaringai. Vieni jų kalba apie apgalvotą rinkodaros kampaniją, kiti – apie ypatingu metu užplūstantį dosnumo jausmą, tačiau visos pusės sutinka – paaukoti vaikų namuose gyvenančiam našlaičiui yra prasmingiau negu girtis nauju „Ferrari“.

„VRP|Hill & Knowlton“ vykdomojo direktoriaus Mykolo Katkaus nuomone, dabar ypač geras laikas paramos akcijoms vykti.

„Užsienio praktika rodo, kad masinio taupymo metu kartais nutinka taip, kad labdarai aukojama daugiau nei paprastai. Žmonės, jausdami, kad jiems patiems sunkiau išsiversti, labiau užjaučia ir supranta mažiau už juos uždirbančius ir dar labiau pažeidžiamus“, – teigė M. Katkus.

Anot M. Katkaus, Lietuvoje labdarystė dar nėra įprastas reiškinys.

„Kalbu ne tik apie verslo filantropiją, o apie pavienių žmonių aukas. Palyginti su pasauliu, mūsų šalyje labdaros sritis yra labai mažai išsivysčiusi. Amerikoje 95 proc. labdaros suaukoja paprasti žmonės, o ne verslo įmonės. Tapdami vis sąmoningesni ir eidami į priekį tikrai privalėsime aukoti nepalyginamai daugiau“, – pasakojo M. Katkus.

M. Katkaus nuomone, jeigu po labdaros akciją organizuojančio asmens ar įmonės viešai deklaruojamais kilniais tikslais ir yra užslėptas kažkokios asmeninės naudos siekimas, tai nėra smerktina.

„Televizijai, kaip bet kuriai kitai žiniasklaidos priemonei ar verslo įmonei, svarbu turėti gerą įvaizdį, o kokia gali būti teigiamesnė reklama už labdarą? Televizijos ar kitos kompanijos išleidžia gausybę pinigų savo savireklamai. Kaip bebūtų, šiuo atveju televizijos eteris išnaudojamas ne tik pačios televizijos, bet ir kažkieno kito, kuriam ji tuo metu reikalinga, gerovės kėlimui.

Ir dėkui Dievui, kad taip yra. Kuo labdaros bus daugiau, tuo bus geriau. Ypatingai dabar, ekonominės krizės laikotarpiu, kada žmonių, kuriems tos pagalbos reikia, gyvenančių ant skurdo ribos, nepalyginamai daugiau“, – sakė M. Katkus.

M. Katkus išreiškė nusivylimą žiniasklaidos priemonių atstovų reakcija į šalyje rengiamas labdaros akcijas.

„Žiniasklaidos požiūris į labdaros akcijas dažnai yra iškreiptas, ciniškas. Jeigu vyksta labdaros akcija, žiniasklaida pirmiausiai pasidomi, kas iš to uždirba ir kiek naudos turi.

Mano nuomone, svarbiausia yra, ar surinkti pinigai efektyviai panaudojami, ar nėra išvaistomi kažkur pakeliui, ar atneša naudos jų gavėjui. Pagrindinis labdaros kriterijus turėtų būti jos efektyvumas, o ne kokie nors pašaliniai dalykai.

Formos, kuriomis renkama labdara, pardavinėjant apyrankes ar raginant aukoti siunčiant trumpąsias žinutes, yra visame pasaulyje labai dažnai naudojami būdai. Ir aš manau, kad nereikia stengtis po jais įžvelgti kažko daugiau“, – įsitikinęs M. Katkus.

Psichologė: verčiau didžiuotis paaukojus vaikui, nei naujam „Ferrari“

„Paramos vaikams centro“ direktorės ir psichologės Aušros Kurienės nuomone, anksčiau minėti labdaros būdai – tai viena iš bendruomenės jaukinimo ir ugdymo formų.

„Kada žmogus SMS žinute ar nusipirkęs akcijos apyrankę paaukoja du ar tris litus, jis prisiima dalį atsakomybės už tai, kaip jaučiasi vaikai vaikų namuose, našlaičiai ar vaikai patyrę smurtą. Žinoma, galbūt norėtųsi, kad visi įsivaikintų po vaiką ar sriubą bobutei virtų, malkų vienkiemyje gyvenančiam senukui pakapotų. Bet tas tikrai nerealistiška. Aš manau, žmonės jaučiasi pajėgūs tiek, kiek jie yra pajėgūs.

Vieni ateina į mūsų centrą, pasirenka vaiką ir kelerius metus jį globoja. Tai yra didžiulė labdaros investicija. Kiti nueina į vaikų namus ir ten su mažaisiais praleidžia valandą dvi arba lanko vienišus ligonius ir skaito jiems knygas“, – pasakojo A. Kurienė.

Psichologės nuomone, jau geriau tegul žmogus didžiuojasi tuo, kad padėjo vaikui, augančiam vaikų namuose, nei savo sukauptais materialiniais turtais.

„Tai yra gražus pasididžiavimas. Kur kas gražesnis, nei didžiavimasis savo „Ferrari“ su atviru stogu. Gal kai kurie žmonės daugiau ir neturi kuo didžiuotis, tai jie nors tą apyrankę užsikabina. Gal kai kurie, kaip politikai, mėgsta vaikus ant rankų paimti ir su jais fotografuotis. Kaip ten bebūtų, manau, svarbiau kalbėti apie pozityvius dalykus, o ne ieškoti slaptų žmogaus motyvų“, – svarstė A. Kurienė.

Anot A. Kurienės, Kalėdos daugeliui žmonių asocijuojasi su stebuklais, gerumu, dovanojimo ir atleidimo, nuodėmių išpirkimo aktais.

„Toje bendroje dvasioje visų širdys suminkštėja. Kai aplinkui tiek daug šviesos, šventinės nuotaikos, lengviau pasidalinti tuo, ką turi. Prekybos centruose prisikrauni po kelis vežimus prekių. Kai jautiesi daugiau galįs ir kitam nors truputėlį atseikėti lengviau. Aš manau, žmonės šiuo metų laiku dosnesni tampa ir išlaidauti daugiau linkę, nes juos paveikia Kalėdų dvasia, todėl tokiu laiku labdaros akcijas yra lengviau organizuoti“, – dėstė pašnekovė.

Akcijų rengėjai tikina – surinktos lėšos naudojamos tikslingai

Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) generalinis sekretorius Arvydas Bružas patikino, kad visos per akciją „Kalėdinė sriuba“ surinktos aukos panaudojamos pagal paskirtį.

„Pagal susitarimą telefonų kompanijos pasiima 10 proc., 90 proc. atiduoda mums. Visi tie 90 proc. atitenka slaugos ir „Maistas ant ratų“ projektams“, – sakė jau trečius metus paaukoti mainais į sriubos lėkštę arba trumpąja žinute kviečiančios organizacijos darbuotojas A. Bružas.

Anot MOPT Viešųjų ryšių koordinatorės Dainoros Mozerienės, pernai metais „Kalėdinės sriubos“ akcijai daugiausia buvo paaukota finalinio renginio, Kalėdinio koncerto, transliuoto per Lietuvos televiziją, metu.

„Daugiausiai SMS žinučių buvo gauta per kalėdinį koncertą. Tada buvo paaukota apie 80 tūkst. Lt. Kai dalijame sriubą, tiek nesurenkame. Būna, surenkame 1000 Lt. Pernai Kaišiadoryse tik 600 Lt surinkome. Realiai neapsimoka, tik tiek, kad rėmėjų randame tai sriubytei išvirti ir mums pati sriuba nekainuoja, tad aukos sukrenta tiesiai į tą puodą“, – sakė D. Mozerienė.

Šiemet gruodžio 6 d. 17 val. Rotušės aikštėje Vilniuje startuosianti „Kalėdinės sriubos“ akcija iš viso apkeliaus 11 miestų pagrindines aikštes. Šiemet šią akciją papildo konkursas „Geriausia labdaros idėja“.

„Kviečiame kolektyvus ir pavienius žmones rinkti lėšas į tą patį Kalėdinės sriubos maišą. Šią idėją iš Šveicarijos parsivežė MOPT ambasadorius Lietuvoje, grafas Douglas von Saurma–Jeltschas. Jis sakė, kad Šveicarijoje ir Vokietijoje tai labai populiaru. Žmonės visokiausių dalykų prisigalvojantys. Pavyzdžiui, bėga maratoną prieš tai susigalvoję kažkokį tašką miške. Jį pasiekę sudeda po 10 dolerių į krūvą, o po to visus surinktus pinigus atiduoda labdarai“, – pasakojo A. Kurienė.

Anot A. Kurienės, norinčių dalyvauti konkurse „Geriausios labdaros idėja“ antplūdžio nėra, bet gražių iniciatyvų netrūksta.

„Štai viena mokykla pastatė spektakliuką, važinėja po mokyklas, rodo jį ir taip renka aukas. Arba skambina mergaitė ir sako: „Aš labai gražiai groju pianinu, noriu su draugais koncertėlį padaryti“. Viena firma sumanė kepti pyragus ir už juos rinkti aukas“, – pasakojo A. Kurienė.

Televizijos TV3 viešųjų ryšių vadovė Rita Markeliūnaitė sakė, kad spalio 10 d. prasidėjusios „Išsipildymo akcija 2008“ tikslas ir idėja yra padėti vaikams.

„Tai tapo gražia šventine tradicija – šeštus metus visi kartu tiesiame pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai trūksta. Tai yra socialinis projektas ir galima tik pasidžiaugti rezultatais, kurie kasmet vaikams atneša didelį džiaugsmą. Dauguma vaikų namų auklėtinių jau nebeįsivaizduoja švenčių ir šio laikotarpio be „Išsipildymo akcijos“ ir prie jos prisidedančių žmonių dėmesio.

Bet kokios įmonės projektas ar renginys siejasi su ta įmone, tačiau tikslai kiekvienų yra skirtingi. Mūsų šiuo atveju – padėti ir atkreipti dėmesį ne į save, o visomis informacijos priemonėmis perduodi žinią apie vaikų globos namuose augančių vaikų padėtį, skelbti apie įvaikinimo situaciją Lietuvoje ir tai skatinti. Vaikams dažnai reikia ne tik materialinių gėrybių, jiems taip pat trūksta dėmesio ir šilumos. Būtent tai yra vienas pagrindinių mūsų akcijos tikslų“, – teigė R. Markeliūnaitė.

Views All Time
Views All Time
1395
Views Today
Views Today
1
0 0