Patyrę gydytojai yra įsitikinę – kiekviena liga ieško sau ,,tinkamo“ žmogaus. Mūsų sveikata priklauso nuo mūsų troškimų, siekių ir aistrų, kurie dažnai mus užvaldo.

Šykštumas

Taupūs ir linkę į šykštumą žmonės dažniausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Kai bet kokio pirkinio įsigijimas palydimas pakankamai stipriais išgyvenimais, žmogus tiesiog nuolatos išgyvena chronišką stresinę būseną. Tokio šykštuolio organizme padidėja nerimo hormonų, kurie sukelia kraujagyslių spazmus. Pirmiausiai reaguoja jautriausios smegenų kraujagyslės. Tai pasireiškia dažnais migrenos priepuoliais ir net insultu.

Bailumas

Pirmasis organas reaguojantis į baimę – inkstai. Antinksčiai į kraują išskiria padidintą adrenalino ir noradrenalino kiekį. Jie pavirsta toksinėmis medžiagomis, kurias inkstai turi perdirbti. Todėl išsiskiria hormonas reninas, siaurinantis kraujagysles – todėl pakyla arterinis spaudimas.

Išdidumas

Žmogus, laikantis save protingesniu ir geresniu už kitus, nesuvokia, kad tai gali būti psichinio susirgimo priežastimi, ar sukelti skrandžio susirgimos. Tokie žmonės neprašo aplinkinių pagalbos ir dėl vidinės įtampos kartais tampa panašūs į pasiruošusius sprogti ugnikalnius. Dažniausiai jie serga skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis, opomis, psichiniais negalavimais ir artritais.

Dauguma sergančių alkoholizmu taip pat ,,užsikrėtę“ išdidumu.

Godumas

Skirtingai negu šykštuoliai, kurie visko gaili sau, gobšuoliai elgiasi priešingai – nori visko ir daug. Jie labiausiai bijo būsenos, kai tenka ko nors atsisakyti. Tokiems žmonėms dažnai užkietėja viduriai, sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja imunitetas, susilpnėja organizmo savireguliacijos procesas. Pirmieji gresiančio pavojaus požymiai gali būti vegetatyvinė distonija ir nuolatiniai peršalimai, taip pat labai neigiamai veikiantys imunitetą.

Pyktis

Žmonės, kurie lengvai ir greitai supyksta, tiesiog jaučia pasitenkinimą pykdamiesi. Štai jums didelė armija alergiškų žmonių. Periodškas nervų sistemos dirginimas priverčia imunines ląsteles būti kovinėje parengtyje. Tiesa, su alergija maistui susijusios ir individualios virškinimo sistemos ypatybės. Žmogus, turintis daug specifinių fermentų, esant dideliam dirginimui gali iki atitinkamo laiko net nežinoti, kad yra alergiškas. Na, o tie, kurie turi mažai fermentų, taps alergijos aukomis po pirmojo pykčio proveržio.

Liūdesys

Nuolatinis liūdesys sukelia chronišką nepasitenkinimą gyvenimu. Dėl to labiausiai kenčia kvėpavimo organai, kurie glaudžiai susiję su mūsų emocine sfera: plaučiais, bronchais. Astma, kurią lydi bronchų spazmai, dažniausiai būna susijusi su nemokėjimu atskleisti savo jausmus ir dėl to žmogui sunku pajausti džiaugsmą.

Dirigentai – ilgaamžiai

,,Noriu būti gangsteriu arba pardavinėti ledus!“ – kalba vaikas. Nuo to, kuris vaiko noras nugalės, priklauso jo būsimo gyvenimo kokybė. Žmogaus veiklos prigimtis nustato jo pažeidžiamiausias vietas.

Pirmuosius patvirtinimus amerikiečių mokslininkai gavo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje, atlikę tyrimus su nusikaltėliais, nuteistais už vagystes. Pasirodė, kad rankų sąnarių susirgimai, neuritai, dalinis ar pilnas paralyžius, plaštakų silpnumas – profesinė vagių liga. Paaiškintį šį reiškinį vien fiziologiškai vargu ar galima.

Psichoterapeutai mano, kad šie žmonės gyvena nuolatiniame nepasitenkinime: principas ,,nevok“ nors ir paslėptas giliai pasąmonėje, duoda signalus apie save ir pažeidžia būtent tas kūno vietas, kurios dalyvauja nusikalstamoje veikloje. Be to, paaiškėjo, kad beveik visos tiriamųjų grupės sirgo inkstų ligomis. Medikai mano, kad savo vaidmenį čia atliko baimės faktorius, kurį nusikaltėliai nuolatos jaučia.

Taikių profesijų atstovai dažnai ne mažiau pažeidžiami. Pavyzdžiui artisto darbas, jeigu jis neatliekamas formaliai, o išreiškiamas su pilnu atsidavimu, pavojingas psichikai. Įsijautimas į vaidmenį, kai per save ,,perleidi“ visą personažo gyvenimą nepraeina be pėdsakų – dažniausiai aktoriai už tai sumoka isterijos priepuoliais ar neurozėmis.

Daugumai žurnalistų ir kitų kūrybinių profesijų žmonėms būdingas išdidumas. Gali pasireikšti pagyrūniškumas, pasakojant apie žymių žmonių ar pasaulio galigųjų paslaptis… Nesuderinamumas norimo ir realaus gyvenimo gali sukelti sunkius psichinius negalavimus, alkoholizmą ir širdies bei kraujagyslių susirgimus.

Pedagogai ir dėstytojai gyvena ir serga skirtingai. Vokietijos Potsdamo universiteto dėstytojai ištyrė, kad mokytojus, netausojančius savęs darbe ir praleidžiančius daug laiko su mokiniais, dažniau negu kitus ištinka infarktai ir insultai. O abejingi savo darbui pedagogai dažnai suserga depresija bei skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis.

Veikla, susijusi su muzika, prailgina gyvenimą

Garsiniai virpėjimai susilieja į organizmo ląstelių rezonansą, aktyvina jų dalijimąsi ir regeneraciją. Ypač naudingą poveikį daro klasikinė muzika – tikriausiai todėl tarp ilgaamžių daug dirigentų ir baleto artistų.

Mokslininkai neatmeta prielaidos, kad ilgas amžius – tai reta galimybė gražiai ir nuosekliai įgyvendinti savo svajonę. Būtent todėl filosofas – humanistas Albertas Šveiceris, dirbęs tolimiausiuose Afrikos užkampiuose tarp maliarijos ir skurdo, per savo ilgą gyvenimą nė karto nesirgo. Panašu, kad troškimas daryti ką nors dėl kitų, nereikalaujant už savo darbą apdovanojimo – vienas iš pačių sveikiausių dalykų pasaulyje.

Liesutis verkia, storulis juokiasi

Polinkis liūdėti skirtingai įtakoja moteris ir vyrus. Veikiama negatyvių emocijų, moterims medžiagų apykaita sulėtėja, o vyrams priešingai – pagreitėja. Taigi, patys liūdniausi žmonės yra storos moterys ir liesi vyrai.

Views All Time
Views All Time
984
Views Today
Views Today
1
0 0