Progresyviausi pasaulio gydytojai teigia, kad daugelio vyrų ir kai kurių moterų žalingų įpročių sąrašą – alkoholis, nikotinas, narkotikai – papildė dar viena yda – pernelyg didelis darbštumas.

Kadangi šis įprotis labai primena alkoholizmą, imtasi panašių gydymo priemonių. JAV psichologai įkūrė “Anoniminių darboholikų”organizaciją. Panašūs klubai atsirado ir Vokietijoje, Olandijoje, Japonijoje. Būtent šiose šalyse anksčiau buvo labai vertinami sąžiningi, atsidavę darbuotojai. Anoniminės paslaugos darboholikams teikiamos veltui – svarbiausia, kad žmogus įstengia prisipažinti: “Matyt, mano psichika šiek tiek sutrikusi, jeigu aš velku tokią didelę naštą ir kasdien pernelyg uoliai triūsiu kontoroje, užuot leidęs sau pasidžiaugti kitokiais gyvenimo malonumais”.

Kodėl žmogus suserga?

Psichologai mano, kad šiuolaikinis gyvenimo ritmas verčia žmogų pernelyg atkakliai dirbti nepaisant savo galimybių ir sugebėjimų. Dėl darbo jis paaukoja savo šeimyninę laimę ir atsisako daugybės kitokių malonumų. Daugybėje darboviečių dirbama gerokai daugiau nei 8 val., dirbama ir savaitgaliais, švenčių dienomis. Žmonės stropiai darbuojasi, bijodami neįtikti viršininkui, prarasti darbą arba tikėdamiesi būti paaukštinti. Be to, kaipgi atsisakysi dirbti savaitgaliais, jeigu pats viršininkas triūsia išsijuosęs, visiškai negalvodamas apie poilsį? Pagaliau žmogus taip įpranta dirbti 6 ar net 7 dienas per savaitę, kad pačiam nebesinori pailsėti.

Jei toks žmogus netenka galimybės dirbti, jis įklimpsta į giliausią depresiją: nebeįstengia užmigti, nebenori valgyti, nebesidomi seksu, jį kamuoja nuovargis, liūdesys, nevisavertiškumo jausmas.

Kokie žmonės dažniausiai tampa darboholikais?

Visi žmonės yra skirtingi, tačiau tam tikrose situacijose jų elgesį galima suskirstyti į keletą didelių grupių.

Psichologai linkę visus darbuotojus dalyti į dvi dideles grupes.

Vadinamojo A tipo žmonėms (dažniausiai darboholikams) labiausiai rūpi sėkmė. Jie visuomet pasiruošę kovoti dėl savo pranašumo, kad pastebėtų kiti arba gerai jaustųsi patys.

A tipo atstovų darbai visuomet įvertinami labai gerai. Šie žmonės nuolat įsipareigoję, nuolat skuba kuo greičiau savarankiškai, neprašydami kitų pagalbos, nudirbti visus darbus. Maža to, jie linkę tuo pačiu metu dirbti keletą darbų, neretai pasirinkdami netinkamą laiką. Šie žmonės amžinai nekantrauja. Aplinkiniai pastebi jų susierzinimą ir nepagrįstą pyktį.

Mat nuolat pasiruošę kovoti, A tipo žmonės jaučia begalinę įtampą, bet yra įsitikinę, kad būtent ji padeda pasiekti tikslą. Įsivaizduokite, kaip nelengva sutarti su tokiu žmogumi. Bet dar sunkiau jam pačiam.
Kartais po tokiu žmogaus elgesiu slypi vienatvė ir nepasitikėjimas savimi.

Dažnai A tipo žmogui darbas padeda susikurti trokštamą patrauklaus ir lengvai bendraujančio žmogaus įvaizdį. Kartais pasikliaudamas prestižu, pinigais ir valdžia jis bando išsikovoti moterų dėmesį, kolegų ir šeimos pagarbą. Deja, tokia sėkmė ne visuomet jį patenkina.

B tipo atstovai lengviau išgyvena nesėkmes. Jie gyvena ne ateitimi, o dabartimi. Šie žmonės kur kas ramiau reaguoja į gyvenimo įvykius, pakantesni kitų silpnybėms, mažiau paiso aplinkinių nuomonės. Dirbdami jie kuria realius planus ir palieka pakankamai laiko jiems įvykdyti. O baigę darbus, moka maloniai pailsėti. Šio tipo žmonės darboholikais praktiškai niekuomet netampa.

Pasistenkite netapti darboholiku

Pernelyg didelis stropumas darbe – ne vien socialinė ar psichologinė problema. Ilgainiui darboholokas gali susirgti rimta liga. A tipo žmonės 2-3 kartus dažniau linkę sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Juk darboholiko organizmas jaučianuolatinį jaudulį, kuris gali sukelti širdies infarktą. Todėl šie žmonės turi labai rūpintis savo sveikata. Deja, ne taip paprasta juos įtikinti. Amžinai užsiėmę, jie savimi susirūpina tik tuomet, kai pajunta, kad sveikatos problemos pradeda trukdyti dirbti.

Būtent tuomet artimieji turi priversti darbuose paskendusį vyrą arba tėvą pakeisti gyvenseną. Kadangi darboholikių moterų gerokai mažiau (namų rūpesčiai joms padeda lengviau įveikti darbe pasitaikančius stresus), tai ir dauguma rekomendacijų labiau tinka vyrams. Dieta, optimalus darbo režimas, visavertis poilsis, atsipalaidavimo pratimai gali darboholiką išmokyti bent truputį pakeisti savo elgesį ir labiau rūpintis savimi.

Yra žmonių, kuriuos galima pavadinti netikraisiais darboholikais: jie niekada nepatenkinti savo darbu ir viršininku. Jausdami, kad nieko negali pakeisti (nei santykių, nei savo gabumų), šie žmonės dedasi labai uoliais darbuotojais. Jie imasi gausybės darbų ir paskendę juose “iki kaklo” pamiršta savo nepasitenkinimą. Papildomas krūvis išeikvoja adrenalino perteklių ir nelaimingasis darbštuolis pamano, kad išmoko kontroliuoti savo pojūčius. Deja, tai tik laikinas efektas, nes tikrosios streso priežastys niekur neišnyko.

Toks žmogus turi pažvelgti tikrovei į akis ir susirasti savo sugebėjimus atitinkantį darbą.

Kartais žmogus tampa priverstiniu darboholiku. Kai reikia aprūpinti šeimą arba statyti namą, žmogus privalo daug dirbti. Bet paprastai panašios situacijos tęsiasi ne amžinai, ir išsprendęs savo problemas žmogus vėl grįžta į normalaus gyvenimo vėžes, nesiilgėdamas varginančio darbo.

Tinkamas poilsis geriau už bet kokius vaistus

Turbūt ne vienam teko pastebėti, kad visas darbe susikaupusias problemas pavyksta lengviau išspręsti gerai pailsėjus ir atsipalaidavus. Geras, kokybiškas poilsis – pats veiksmingiausias vaistas darboholikams. Jis toks pat svarbus ir reikalauja ne mažiau pastangų, kaip ir darbas. Todėl iš tikrųjų mokančių ilsėtis žmonių yra ne daugiau negu mokančių gerai dirbti. Šiedu sugebėjimai visuomet sutampa.

Ar pastebėjote, kad įžymūs žmonės, kalbėdami su žurnalistais, mielai pasakoja ne tik apie savo darbus, bet ir apie laisvalaikį: kur ir kaip jį praleidžia, ką mėgsta skaityti, kokius spektaklius žiūri, kokius renginius aplanko, kaip sprendžia šeimynines problemas, ką valgo… Jie išties turi ką pasakyti, nes ne tik daug dirba, bet ir su malonumu poilsiauja. Beje, kartais poilsiu jie vadina pastangas pašalinti darbe susikaupusį nuovargį.

Visavertis poilsis reikalauja tam tikro susikaupimo. Pirmiausia reikia surasti laiko pailsėti. Bet vos tik pabandote tai padaryti, pastebite vieną dėsningumą: kuo labiau stengiatės sau įteigti, kad būtina pailsėti, tuo labiau norite dirbti, ir tuo labiau jums sekasi.

TESTAS

Šis testas padės jums nustatyti ar esate darboholikas, kokia rizika juo tapti. Jums tereikia sąžiningai atsakyti į klausimus. Jei atsakymas “taip”, tuomet prie klausimo pažymėkite raidę A, jei “ne” – raidę B.

1. Ar mokate klausyti, nepertraukdami pašnekovo kalbos?
2. Ar tiesa, kad jūs mažai kuo domitės, išskyrus darbą?
3. Ar labai nervinatės ko nors laukdami?
4. Ar greitai vaikštote, važinėjate?
5. Ar ilsintis jus kamuoja kaltės jausmas?
6. Ar sunku suprasti kitų interesus?
7. Ar pavydite tiems, kurie moka vienu metu dirbti keletą darbų?
8. Ar pavydite tiems, kuriems geriau sekasi?
9. Ar sunku atsipalaiduoti, pamiršti problemas?
10. Ar kalbate išraiškingai, garsiai?
11. Ar jus erzina nieko neveikiantys žmonės?
12. Ar nuobodžiaujate klausydami kitų žmonių kalbų?
13. Ar sunku dirbti tik vieną darbą, kitus atidėjus į šalį?
14. Ar visuomet esate pasiruošę pradėti darbą, tęsti pokalbį, įsijungti į ginčą?
15. Ar sunku dalį savo darbų patikėti kitiems?
16. Ar jūs linkę slėpti savo jausmus?

Jeigu į daugumą klausimų atsakėte “taip”, jums reikia pasirūpinti savo širdimi, kuriai tenka pernelyg didelis krūvis.

Jeigu neigiamų atsakymų gerokai daugiau negu teigiamų, tikriausiai jūs priklausote B tipo žmonių grupei, ir jūsų gyvenimo ritmas visiškai atitinka sveikos gyvensenos reikalavimus.

Jei rezultatas beveik lygus, patartina susimąstyti, pervertinti gyvenimiškąsias vertybes ir nuspręsti, kas jums svarbiau – darbas ar gera sveikata ir puikūs santykiai su artimaisiais.

Views All Time
Views All Time
1035
Views Today
Views Today
2
0 0