Socialiniuose tinkluose laiką leidžiantys darbuotojai vien Didžiojoje Britanijoje vėjais paleidžia kone 1,5 mlrd. svarų kasmet, o bendras biuro darbo produktyvumas dėl to sumažėja keliais procentais, rodo įvairūs tyrimai. Tačiau kai kurie specialistai ragina darbdavius žiūrėti atlaidžiau – esą kelios minutės, praleistos naršant internete savo malonumui, skatina kūrybiškumą. „Laiko švaistymas – tas pats buvo sakoma ir apie telefonus bei elektroninį paštą. Iš tiesų kompanijos, nors to nepripažįsta, bijo grėsmės vertikaliai hierarchijai – socialiniai tinklai padeda darbuotojams daugiau bendrauti tarpusavyje, o ne su vadovais“, – interviu DELFI teigė verslo mokyklos „Insead“ dėstytojas Matthew Fraseris.

Jis sunkiai įsivaizduoja, kad XXI a. nebeliktų nė vieno socialinio tinklo, tačiau siūlo neleisti internete ištisų dienų, o rasti balansą – kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje. Socialiniai tinklai virsta nauja terpe reklamai, tačiau rinkodarininkams tenka galvoti ne tik apie produkto populiarinimą, bet ir apie reputacijos išsaugojimą – vienas neigiamas įrašas asmeniniame puslapyje gali niekais paversti ilgų metų darbą.

M. Fraseris, vienas iš knygos „Mano virtualieji aš“ (Throwing Sheep in the Boardroom) autorių atvyksta į Lietuvą dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse interneto konferencijoje „Login 2010“. Šioje knygoje jis kartu su Soumitrra Dutta analizuoja socialinių tinklų fenomeno reikšmę iš sociologinės, istorinės ir organizacijų elgsenos perspektyvų.

„Tikrasis laiko švaistymas – susitikimai“

Kai kuriose Lietuvos kompanijose ir įstaigose socialiniai tinklai bei pokalbių programos draudžiami ar bent jau vertinami nepalankiai. Panaši nuostata populiari ir užsienyje. Pernai vasarą nucleusresearch.com skelbė, jog beveik pusė biurų darbuotojų darbo metu apsilanko socialiniame tinkle „Facebook“, dėl to vidutiniškai prarandama po 1,5 proc. produktyvumo.

IT paslaugų ir technologijų kompanijos „Morse“ tyrimas atskleidė, kad darbuotojai, besilankantys „Twitter“ bei kituose socialiniuose tinkluose, vien Jungtinės Karalystės verslui kainuoja 1,38 mlrd. svarų. Iš 1460 apklaustų žmonių, dirbančių biuruose, 57 proc. prisipažino, kad darbe naudojasi socialiniais tinklais asmeniniams tikslams ir vidutiniškai skiria po 40 min. kas savaitę arba beveik visą darbo savaitę per metus. Šis laikas gali būti net ilgesnis, mat apklaustieji teigė manantys, kad jų kolegos tam iššvaisto po valandą kasdien.

Anot „Morse“ konsultanto Philipo Wickso, socialiniai tinklai per pastaruosius metus itin išpopuliarėjo, taigi žmonės jaučia pagundą į juos įlįsti net darbe. „Šie tinklai akivaizdžiai tampa produktyvumo juodąja skyle“, – teigė jis ir pridūrė, kad vadovai, užuot užmerkę akis, turėtų suformuluoti protingas naudojimosi socialiniais tinklais taisykles.

Trys ketvirtadaliai respondentų pernai teigė dar nesulaukę jokių specifinių reikalavimų dėl lankymosi tokiuose tinklalapiuose. Specialistų žodžiais, jie ne tik smukdo produktyvumą, bet ir daro žalą kompanijos įvaizdžiui, net kompiuterių tinklų saugumui. Svetainėje morse.com buvo paminėti keletas atvejų, kai tokių kompanijų, kaip „Curry’s“ ar „Virgin Atlantic“, darbuotojai įžeidinėjo klientus internete.

DELFI kalbintas M. Fraseris sukritikavo vadovų naudojamą argumentą, kad socialiniai tinklai yra laiko švaistymas: „Tą patį kompanijos sakydavo apie telefonus ir elektroninį paštą, kai tik jie pasirodė. Bijota, kad telefonai ir elektroninis paštas atitrauks dėmesį ir žmonės neatliks savo darbo. Ar šiandien įsivaizduojate, kad kuri nors kompanija uždraustų skambinti telefonu arba rašyti elektroninius laiškus? Girdime tuos pačius senus argumentus apie „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus.“

Vadovai esą bijo, kad šie tinklai sugriaus vertikalią hierarchiją: darbuotojai skatinami dažniau bendrauti ir bendradarbiauti horizontaliame lygmenyje, spontaniškai. „Tai yra grėsmė tradiciniam korporacijos modeliui, paremtam hierarchija, kur žmonės turi tam tikrus titulus ir lankosi susitikimuose. Tikrasis laiko švaistymas kompanijose yra susitikimai, o ne „Facebook“. Dauguma jų yra visiškai beprasmiai ir neproduktyvūs. Užuot draudę „Facebook“, dauguma kompanijų turėtų peržiūrėti rengiamų susitikimų skaičių ir sumažinti jį daugiau nei perpus!“ – siūlė interneto strategas.

Socialiniai tinklai skatina kūrybiškumą?

Panašios nuomonės laikosi ir wired.com autorius Brendanas Koerneris. Jo žodžiais, žmonėms, dirbantiems su žiniomis ar informacija, kuriems tenka iššūkis idėjas paversti produktais, truputį atitrūkti nekenkia: „Iš tiesų reguliarus atsitraukimas nuo projekto yra esminis sėkmei. O socialiniai tinklai itin tinka įkvėpti kūrybingas mintis.“

Anot B. Koernerio, teigiantieji, kad šie tinklai mažina produktyvumą ir eikvoja darbo laiką, nekreipia dėmesio į kūrybinį procesą: „Žmonės negali ilgai išlaikyti dėmesio skirtoms užduotims. Mums reikia pertraukėlių pailsinti sąmonę nuo įtampos – toks spaudimas gali priversti mąstyti vienodai. Trumpas galvojimas apie ką nors kita išvalo mūsų mintis, leidžia pažvelgti į dalykus nauju žvilgsniu.“ Kūrybiškumą esą galima paskatinti žmones laikinai atsitraukus nuo užduoties. Reguliarios pertraukėlės esą sustiprina gebėjimą spręsti problemas, pavyzdžiui, verčiant darbuotojus persijoti savo atsiminimus ir ieškoti panašių veikimo būdų.

Tiesa, darbuotojai esą neturėtų kada tinkami įsijungti žaidimą „Minų laukas“. Rider universiteto profesorius Donas Ambrose, studijuojantis kūrybinius gebėjimus, pažymėjo, kad didžiausias efektas pasiekiamas užimant mintis naujais dalykais, o ne tiesiog atsipalaidavus. Sumaišius iš pirmo žvilgsnio skirtingas sritis esą gimsta kūrybinės asociacijos. Istorijoje esama nemažai pavyzdžių apie asociacijų pagimdytus išradimus. Antai George’as de Mestralis, sugalvojęs kibias juosteles, šiandien padedančias užsegti drabužius, batus, krepšius ir pan., jų idėją pasigavo 1941-aisiais per medžioklę, bandydamas nurinkti nuo drabužių dyglius.

„Komentarai apie Lady Gagos apatinį trikotažą gali kažkam padėti išvalyti klaidas iš Perl (programavimo kalbos – DELFI) kodo. Atsitiktinis informacijos gabaliukas gali pagimdyti reikiamą koncepciją. Sunku nuspėti, kuris gabaliukas tai padarys, bet tai yra socialinių tinklų gėris – jie kibirkščiuoja nuolat ir nemokamai“, – aiškino B. Koerneris.

Be to, anot jo, socialiniai tinklai savaime skatina kūrybiškumą, mat žmonės, norėdami patraukti kitų dėmesį, turi gerokai pasukti galvą, kaip pristatyti save arba ką įdomaus parašyti ar parodyti.

Internetas tinka ir reklamai, ir reputacijai sugriauti

Anot M. Fraserio, socialinės žiniasklaidos sukuriamas tinklo efektas gali būti naudingas bet kam ir esą kuo daugiau žmonių lankosi tam tikrame tinkalapyje, tuo nauda didesnė. „Prisiminkite telefoną – kai jis buvo išrastas ir nedaug žmonių turėjo aparatus, reikšmė buvo menka. Bet kai telefonai paplito, jų nauda tapo didžiulė. Štai kodėl „Facebook“, turintis per 400 mln. lankytojų, yra toks galingas“, – sakė jis.

Pašnekovo žodžiais, tai paaiškina ir kodėl reklamos užsakovai bei rinkodarininkai veržiasi į socialinius tinklus – jie supranta tinklo efekto galią. Interneto strategas pripažino, kad tradicinei reklamai kyla grėsmė – ji šiuo metu išgyvena esmines permainas, virsdama iš senojo vienakrypčio transliavimo į tinklinį modelį. Specialistai tai vadina skaitmenine reklama ir jau kurį laiką vis daugiau pinigų skiria prekių ar paslaugų populiarinimui nebe tradicinėje žiniasklaidoje, o socialiniuose tinkluose.

Tiesa, ne visose srityse tai vyksta vienodai sparčiai: pavyzdžiui, griežtai reguliuojamas farmacijos verslas neskuba, o vartojimo produktų ir paslaugų sektorius (nuo automobilių iki greitojo maisto) jau seniai „persikraustė“ į interneto erdvę. Didžiulės kompanijos, pavyzdžiui, „Coca-Cola“, net samdo rinkodaros specialistus, kurie dirba išskirtinai su socialine žiniasklaida.

Internete galima ne tik pristatyti žmogų, produktą, paslaugą ar kompaniją, sustiprinti žinomumą, bet ir sugriauti gerą įvaizdį. „Žmogiškųjų išteklių padaliniai nuolat tikrina „Facebook“ anketas ir naudojasi „Google“, kad surinktų informacijos apie kandidatus į darbą. Universitetai analogiškai elgiasi su studentais, – teigė M. Fraseris. – Vieša paslaptis, kad žmonės kartais negauna darbo dėl to, kas pasirodo internete, ypač socialiniuose tinkluose. Pačių kompanijų reputacija taip pat gali būti sugadinta, ypač kai apie jas rašoma bloguose, kurių efektas yra jaučiamas iškart ir visur. Tai yra didžiulis iššūkis viešiesiems ryšiams ir korporatyvinei komunikacijai – dabar jų funkcijos pavirto į „reputacijos valdymą“. Bet nemažai firmų, kurdamos išskirtinai e-reputaciją, išpopuliarėjo.“

Pardavimus gali padidinti šmaikščios reklamos. Pavyzdžiui, prietaisus gaminanti JAV kompanija „Blendtec“ į „YouTube“ patalpino keletą filmukų, reklamuojančių virtuvinį maišytuvą. Kompanijos vadovas filmukuose krovė į maišytuvą „iPhone“, golfo kamuoliukus, žiebtuvėlius ir pan., klausdamas: „Ar tai bus sumaišyta?“ Kompanijos pardavimai esą išaugo 400 proc. Bet kai kuriems, pavyzdžiui, farmacininkams, reikia laikytis solidumo.

Jaunimui viešumas įprastas, vyresniesiems – dar ne

Socialiniai tinklai sulaukia įvairių vertinimų: kai kuriems jie yra puiki galimybė bendrauti su visu pasauliu, iš kitų atima asmeninį gyvenimą ir tapatybę. M. Fraseris šiuo požiūriu įžvelgia prarają tarp kartų: jei jaunimas be jokių kompleksų viešina internete privatų gyvenimą ir kuria naujus „aš“, vyresnieji linksta prie tradicinių vertybių. Todėl nemažai jaunų žmonių kompanijose, kurioms vadovauja vyresni žmonės, susiduria su priešiškumu. „Įtampa gali dar labiau sustiprėti, ypač kai žmonės bus atleidžiami ar nepriimami į darbą dėl to, ką paviešino internete. Spėju, kad teismuose padaugės tokių bylų – teisininkams atsiveria nauja sritis. Bet ilgainiui įtampa turėtų nuslūgti, mat jaunosios kartos atstovai užims pozicijas, kur jiems teks daugiau galios ir atsakomybės.“

Paklaustas, ar XXI a. žmogus galėtų ištverti tokią nelaimę, kaip dingusius visus socialinius tinklus, M. Fraseris pasiūlė įsivaizduoti, kad vieną dieną nebelieka televizijos arba telefonų: „Būtų panašu. Internetas dabar laikomas bazine paslauga, kuria mes esame pripratę naudotis kiekvieną dieną. Svarbiausia – rasti balansą, kaip ir viskam gyvenime. Ištisas dienas į televizorių spoksančių žmonių gyvenimas išbalansuotas. Tas pats nutinka ir žmonėms, kurie nesuskaičiuojamas valandas praleidžia internete ar „Facebook“. Priklausomybė nuo interneto tampa rimta socialine problema.“

Views All Time
Views All Time
1736
Views Today
Views Today
1
0 0