Ką reiškia kognityvinė terapija?

Kognityvinė elgesio terapija

Gyvenimas – nesibaigianti mokykla. Nesvarbu, kiek žmogus turėtų metų, jis gali išmokti dar šio bei to. Būtent tokiu paprastu, tačiau itin efektyviu principu ir pagrįsta kognityvinė elgesio terapija. Žmogus, kuris kreipiasi į terapeutą pagalbos, nori kažką pakeisti savo gyvenime: gal savo jausmus, gal elgesį, o gal kitų žmonių elgesį su juo. Kognityvinė elgesio terapija efektyvi padedant tiek sergantiems žmonėms, tiek linkusiems tobulėti dvasine prasme ar siekiantiems pagerinti savo gyvenimą.

Ką mes galime pakeisti?

Ne visada galima įtakoti išorinius įvykius. Tačiau kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida, jog žmogus gali išmokti reaguoti į gyvenimo įvykius ir prie jų prisitaikyti nejausdamas vidinio diskomforto ir neatsirandant fizinių ar psichinių sutrikimų. Labai daug kas priklauso nuo mąstymo. Skirtingai nei gyvūnai, kurie į viską reaguoja instinktu ir refleksu, mes dar galime pasitelkti mintis ir tą patį gyvenimo faktą skirtingai interpretuoti. Prieš 2000 metų filosofas Epiktetas išmintingai pasakė: “žmones įskaudina ne tai, kas atsitinka, bet jų reakciją į šį įvykį”.

Kaip kyla “juodos” mintys?

Kiekvienas asmuo turi tarsi minčių “rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją tam tikro streso ar situacijos metu. Jeigu šie minčių “rinkiniai” tokie, jog juose vyrauja neigiamos nuostatos apie save, žmogui gali kilti psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas ar depresija. Priklausomai nuo gyvenimo patirties ir įgimtų savybių (pvz., išvaizda, ankstyvas tėvų praradimas, ankstesni pasiekimai ar nesėkmės mokykloje ir pan.), žmogui kyla spontaniškos mintys apie save. Jeigu patirtis buvo pernelyg neigiama, gali būti taip, jog žmogus nieko gero nesitiki ir iš ateities, linkęs viskuo kaltinti tik save. Būtent tokiu atveju ypač efektyvi yra kognityvinė elgesio terapija.

Kam taikoma kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija taikoma esant sutrikimams, kuriems būdingos mąstymo klaidos. Todėl šios terapijos pritaikymas – labai platus.

Ji gali būti naudinga gydant:
·depresiją ir nuotaikos svyravimus,
·drovumą ir socialinį nerimą,
·įkyrias mintis ir veiksmus (taip vadinamą obsesinį kompulsinį sutrikimą),
·ilgalaikį lėtinį nerimą,
·potrauminio streso simptomus,
·valgymo sutrikimus (anoreksiją, bulimiją) ir nutukimą,
·nemigą ir kitas miego problemas,
·nesugebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninių santykių, taip pat santuokos problemas,
·darbo ar mokyklos problemas,
·pasyvumą ir pasyvią agresiją,
·piktnaudžiavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis,
·nesugebėjimą kontroliuoti jausmų, pvz., pykčio, liūdesio, baimės, kaltės, jaudulio ir t.t.
·nesugebėjimą išreikšti jausmų.

Kognityvinė terapija labai dažnai taikoma gydant depresiją. Sergant šia liga žmogus paprastai yra susidaręs tokias mąstymo schemas, kurios ir nulemia neigiamas interpretacijas. Depresijai netgi būdinga taip vadinama mąstymo “trijulė”: neigiamas požiūris į save, neigiamas patirties interpretavimas ir neigiamas požiūris į ateitį. Pavyzdžiui, žmogus siekė gauti sudėtingą darbą, tačiau jam nepasisekė. Jis mano: “Nepaisant gerų mokslo baigimo pažymių, aš nesu pakankamai geras darbuotojas, o darbdavys sugebėjo tai įžvelgti” (neigiamas požiūris į save); “bandymas gauti padorų darbą yra beviltiškas reikalas ir man reikėtų nustoti bandyti” (neigiamas patirties interpretavimas); “man niekada niekas nepasiseks” (neigiamas požiūris į ateitį).

Kaip veikia kognityvinė elgesio terapija?

Kognityvinės ir elgesio terapijos metu pacientas yra mokomas pastebėti ir ištaisyti savo mąstymo klaidas. Kognityvinė ir elgesio terapija paprastai trunka trumpai ir yra gerai organizuotas darbas. Terapijos tikslas – išmokyti pacientą objektyviau vertinti pasaulį ir sumažinti jo išankstinių neigiamų nuostatų ateičiai.

Kaip vyksta kognityvinės elgesio terapijos užsiėmimai?

Kognityvinė elgesio terapija paprastai taikoma grupiniuose užsiėmimuose. Pacientui tenka atlikti namuose gana daug užduočių. Šios užduotys padeda palaipsniui suvokti savo mąstymo klaidas. Suradus šias mąstymo klaidas žmogus yra mokomas žingsnis po žingsnio efektyviai jas keisti kitomis mintimis, kurios daug geriau atspindi realybę ir tuo pat metu mažina ligos simptomus.

Imkime kaip pavyzdį ką tik paminėtą žmogų, kuris negavo darbo. Terapeutas jo gali prašyti visą savaitę stebėti savo kasdieninę veiklą. Vėliau pacientas kartu su terapeutu peržvelgia šį dienyną ir taip pat remiantis kita informacija yra paskiriamas kitos savaitės namų darbas. Jeigu dienyne atsispindi mažas socialinių kontaktų kiekis (nes pacientas bijo “apsikvailinti”), tai terapeutas kitai savaitei gali paskirti tam tikrą kontaktų skaičių. Terapeutas gali paskirti pacientui būtinai pasikalbėti su kaimynu, paskambinti draugui ir nueiti mažiausiai į vieną viešą žmonių susibūrimą. Tai, ką pacientas daro, vėl gi yra rašoma į dienoraštį kartu būtinai pažymima ir emocinė reakcija į įvairius kontaktus. Gal būt terapeutas pastebės, jog pacientas kiekvieną kontaktą pradėjo neigiamai nusiteikęs, tačiau vėliau tai nei kiek nepasitvirtino. Tiesą pasakius, kontrastas tarp to, ko tikisi pacientas ir realybės paprastai būna didžiulis. Terapijai progresuojant pacientas imasi vis sunkesnių užduočių, kol galiausiai pasiekiamas galutinis tikslas – pacientas pasiekia normalų ir adekvatų elgesio ir vilčių lygį. Dienynas tuomet pasitarnauja kaip efektyvi priminimo priemonė, jog remiantis realia patirtimi daugelis negatyvių prielaidų yra paprasčiausiai neteisingos. Žinoma, gyvenime pacientas iš tiesų patirs neigiamų dalykų. Tačiau terapeuto padedamas jis dabar galės suvokti, jog neigiami dalykai atsitinka ne dėl to, kad pacientas būtų kažkuo blogas, o todėl, kad gyvenime būna neįveikiamų dalykų ir su tuo tenka paprasčiausiai susitaikyti.

Kokios gi būna tos mąstymo klaidos?

Kognityvinėje terapijoje taikomos įvairios minčių valdymo technikos, kurios padeda pacientui atsikratyti mąstymo klaidų. Šios technikos padeda atpažinti automatiškai kylančias mintis, kurios prasiskverbia į paciento sąmonę visiškai netikėtai ir suformuoja neigiamas nuostatas.

Aptarsime pagrindines mąstymo klaidas, kurioms šalinti taikoma kognityvinė elgesio terapija.
Klaidingos išvados. Pavyzdžiui, pacientės kirpėja pataria pakeisti šukuosenos stilių. Pacientė iš to daro išvadą, jog ji aplinkiniams ima atrodyti sena ir nepatraukli.

Atranka. Pacientas vieną detalę ištraukia iš konteksto ir visiškai klaidingai interpretuoja visą dalyką. Pavyzdžiui, pacientas žaidžia tenisą ir kartą kamuolį numuša į purvą. Iš to jis padaro išvadą, jog yra netikęs žaidėjas apskritai.

Perdėtas apibendrinimas. Iš vienos smulkmenos pacientas daro išvadą apie visą įvykį ar santykius. Pavyzdžiui, po konflikto su vienu bendradarbiu pacientas ima manyti, jog yra iš vis nevykęs darbuotojas ir prastas komandos narys.

Perdėjimas ir sumenkinimas. Pacientas gerus dalykus nepelnytai nuvertina, o blogus – sureikšmina. Pavyzdžiui, išlaikęs egzaminą, jis gali sau sakyti, jog tai nieko nereiškia, nes klausimai buvo labai lengvi. O padaręs klaidelę jis gali sau teigti, jog apskritai nieko neišmano.

“Viskas arba nieko”. Gavęs devynetą už egzaminą pacientas ima graužtis, jog toks pažymys tik įrodo, koks netikęs jis yra.

Šalia šių klaidingų interpretacijų pacientą dažnai persekioja įvairios spontaniškai kylančios mintys. Kiekvienam žmogui jos, žinoma, yra skirtingos, tačiau jų pagrindas tas pats – neigiama tematika ir savęs sumenkinimas. Dažniausiai pacientas net nepastebi, kaip jam praskrieja mintys: “aš toks kvailas”, “aš niekada nieko nepadarau gerai”, “žmonės tikrai nenorės su manimi kalbėti”. Šios mintys kyla spontaniškai ir sukelia disforiją (labai blogą nuotaiką). Kognityvinės ir elgesio terapijos tikslas – nustatyti šias mintis ir išmokti jas pakeisti adekvačiomis mintimis.

Kaip gi pakeisti mintis?

Mintys praskrieja greitai ir, rodos, jų neįmanoma nei pagauti nei suvaldyti. Tačiau tai ir yra pirmoji mąstymo klaida, su kuria tenka susidurti pacientui kognityvinės ir elgesio terapijos užsiėmimuose. Mintis galima suvalgyti ir netgi įprasti mąstyti taip, kad smarkiai sumažėtų ligų simptomai, kad gyvenime dažniau aplankytų sėkmė ir gera nuotaika.

Kol juodos mintys praskrieja tik labai retai, galima ir patiems bandyti pasikalbėti su savimi. Tačiau kai mąstymo klaidos ima trukdyti kasdieniniam gyvenimui, kai vis dažniau imame jaustis blogai ar net susergame, tikslingiausiai kreiptis į specialistą. Kognityvinė elgesio terapija taikoma trumpai, tačiau jos poveikis paprastai yra ilgalaikis ir efektyvus.

Med. dr. Julius Neverauskas, Sigita Lagunavičiūtė

Kognityvinės psichoterapijos metodikos naudojamos ir ligoniai konsultuojami medicinos centre “Neuromeda” (konsultuoja gydytoja Daiva Deltuvienė ir med. dr. Julius Neverauskas).
Tel. (8*37) 331511, 331555.

Views All Time
Views All Time
4474
Views Today
Views Today
1
0 0