Daug metų aš ištikimai įspėdavau apie greitai prasidėsiantį pasaulio ekonomikos „holokaustą“. Būtent dabar matome tai vykstant visame pasaulyje. Kalbėjau apie tai, kad krikščionims teks kentėti, kad patirsime didelių nuostolių bei sunkumų, ir tai jau vyksta: daugybė krikščionių visame pasaulyje patiria didžiulių finansinių sunkumų bei nepaprastą stresą.

Kad ir kaip būtų sunku, mūsų energija ir tarnystė neturi būti sutelkta į šiuos reiškinius. Turėtume ir toliau liudyti Dievo Tėvo meilę ir nepaliauti skelbę gerąją mūsų Gelbėtojo Jėzaus malonę.

Amerikietiškasis gyvenimo būdas – tiksliau, kiekvienos klestinčios tautos gyvenimo būdas, – keisis. Viskas bus supurtyta ir sudrebinta. Bet prabudęs ryte aš nesijaudinu: „Ką valgysime? Ką vilkėsime? O kaip bus su šildymu, elektra, apsauga?“ Jėzus įspėjo tokiais dalykais nesirūpinti.

Ir vakare eidamas miegoti, aš ilsiuosi, pasitikėdamas savo Tėvo meile. Žinau, jog aš nesu Dievas, ir tik Jis vienas visus šiuos dalykus kontroliuoja. Aš paprasčiausiai elgiuosi taip, kaip elgėsi pranašas Izaijas: jis nesijaudino, bet ilsėjosi pasitikėdamas Viešpačiu. Šis pranašas skelbė tikintiesiems: Tu suteiksi tobulą ramybę tiems, kurie pasitiki Tavimi (Iz 26, 3). Dievas negali meluoti.

Šventasis Raštas paaiškina: mums reikalingos žadinančios ir įspėjančios pranašiškos žinutės, kurias skelbia dievoti žmonės. Turime būti dėmesingi kiekvienai pranašiškai žiniai, kuri atskleista ir patvirtinta Rašte. Trumpai tariant, mes turime „surinkti“ visas, kokias tik galime, žinias apie ateinančias audras, kad pasiruoštume tam, su kuo teks susidurti. Tačiau negalime leisti baimei ar nerimui užvaldyti mūsų mąstymą, viešpatauti mūsų mintyse ir širdyse.

Taip, tamsa tikrai tamsėja ir teismas laukia už durų, tačiau mes, Dievo žmonės, negalime leisti, kad tamsos debesys užgožtų didingą Jo meilės ir malonės pažadų šviesą. Turime gerai pažinti Dievo žodį ir Jo pranašus, bet negalime leisti toms pranašiškoms žinioms užvaldyti mūsų gyvenimą. Velnias norėtų, kad taip įvyktų. Jis žino, kad negali priversti mūsų abejoti Viešpaties žodžiu dėl teismo, todėl pasistengs mus sugundyti kitaip ir išgąsdinti artėjančiais sunkumais.

Paprastai kalbant, velnio tikslas atimti bet kokią viltį, varginant žmones įkyriomis mintimis. Jeigu pasiduosi toms velnio siunčiamoms mintims, gali sukaustyti baimė, negalėsi suprasti ateities.

Apaštalas Paulius ramina mus, sakydamas: Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, – apie visa, kas dora ir šlovinga (Fil 4, 8). Kitais žodžiais tariant, tai reiškia: „Jūs girdėjote daug įspėjimų. Atkreipkite dėmesį į tai, ką kalba Dievo žodis ir Jo tarnai. Galiausiai nukreipkite savo mintis į Jėzų ir Jo gerumą“.

Tuo metu, kai visai tautai buvo skelbiamas teismas, Izaijas liudijo, kad turi didelę ramybę. Tokią pačią nuostabią ramybę, kurią sunkiomis dienomis išgyveno Izaijas, galime patirti ir mes. Šis pažadas – atrasti ramybę – tinka kiekvienam, kurio žvilgsnis nukreiptas į Jį.

Izaiją sukrėtė tai, kas vyko aplink jį, tačiau Šventasis Raštas atskleidžia, kad jis džiaugėsi ramybe. Kaip jis galėjo būti ramus, matydamas tai, kas vyksta? Tam buvo dvi priežastys.

Pirmiausia, kai teismai ištiko tautas, Izaijas nuolatos maldoje bendravo su Dievu. Tavo teismų kelyje, Viešpatie, mes laukėme; mūsų sielos atsimena Tavo vardą ir ilgisi Tavęs (Iz 26, 8). Izaijas buvo pasiruošęs bet kam, nes jis be paliovos meldėsi.

Turėčiau jūsų paklausti: kai šėlsta audra, ar jūs kreipiatės į Viešpatį, kaip tai darė Izaijas? Jei taip, tuomet ir jūs įgysite jėgų, nes jūsų mintys bus sutelktos į visagalio dangiškojo Tėvo meilę, o Jis nuolat apreiškia savo jėgą ir drąsina, kad išgyventume.

Nepasiduokime baimei

Dievas nenori, kad susidūrę su sunkumais Jo vaikai būtų sukaustyti baimės. Viešpats nenori, kad biblinės pranašystės ir įspėjimai mus gąsdintų. Atvirkščiai, Jėzus iš visos širdies kalbėjo: Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta (Jn 14, 27).

Evangelijoje pagal Matą Jėzus pranašavo apie pasaulyje įvyksiančius įvykius, ir tai skambėjo bauginamai. Jis kalbėjo apie karus, marą, įvairius išmėginimus, žemės drebėjimus įvairiose vietose ir įspėjo klausytojus: „Jūs būsite persekiojami, o kai kurie bus net užmušti. Neteisybės daugės. Netikri pranašai ir mesijai sieks suklaidinti daugelį.“

Vėliau toje pačioje evangelijoje Jėzus paaiškina, kodėl Jis kalbėjo apie šias katastrofas, – Jis įspėjo mus, kad matydami tai pildantis, tikėtume Juo.

Jėzus nesiekė, kad mūsų pečius slėgtų baimės našta, Jis tik paprasčiausiai nenori, kad mes stebėtumėmės, kai mus ištiks siaubingos audros. Jis nenori, kad mūsų tikėjimas sudužtų, kai netikėtai susidursime su kentėjimais. O labiausiai Jis nori, kad mes tikėtume, kad virš visų šių baisumų yra Viešpats, Tėvas, kuris taip mus myli, kad įspėja ir saugo.

Skelbkime viltį

Sunkiu metu Izaijas pamokslavo viltį. Jis žvelgė ne į tai, kas vyko, bet toliau – žvelgė į tai, ką jam rodė Dievas. Regėjime jis matė Viešpatį, ateinantį nušluostyti savo vaikų ašaras, paimantį jų naštas ir išlaisvinantį juos nuo bet kokios kaltės ir baimės: Jis sunaikins mirtį amžiams. Viešpats Dievas visiems nušluostys ašaras ir pašalins panieką nuo savo tautos visoje žemėje, nes taip pasakė Viešpats. Tuomet jie sakys: „Štai Jis, mūsų Dievas; mes laukėme Jo, ir Jis išgelbės mus. Jis yra Viešpats, kurio laukėme; džiaukimės ir džiūgaukime dėl Jo išgelbėjimo!“ (Iz 25, 8-9).

Štai ir antroji priežastis, dėl ko Izaijas buvo visiškai ramus, nors aplink viskas drebėjo. Jis sako mums, visų laikų tikintiesiems: „Jūs, kurie gyvenate paskutinėmis dienomis, taip pat galite mėgautis tokia ramybe. Tik pasitikėkite ne savimi, o Viešpačiu, savo Uola“: Pasitikėkite Viešpačiu visados, nes Viešpats Jahvė yra amžina stiprybė (Iz 26, 4). Dievas yra mano išgelbėjimas. Aš Juo pasitikiu ir nebijau, nes mano stiprybė ir giesmė yra Viešpats. Jis yra mano gelbėtojas (Iz 12, 2).

Dievas turi viltį ir šiai minutei

Daugelį mėnesių studijavau ir gilinausi į Šventąjį Raštą, maldaudamas Viešpatį suteikti man viltį ir padrąsinimą šiuo sunkmečiu. Mano dvasia šaukė: „Viešpatie, prašau suteik man žodį dėl savo vaikų, nes tik Tu vienas turi amžinojo gyvenimo žodžius. Tik Tu gali paguosti mus šiuo laiku“.

Šventoji Dvasia atsakė į mano maldą, kalbėdama į mano širdį šiuos žodžius: „Duosiu tau vieną pažadą iš savo Žodžio. Jeigu laikysiesi jo savo gyvenime, jis išlaikys tave bet kokiu sunkiu metu“.

Mylimieji, žinau, jog jei laikysimės šios eilutės, pasitikėsime ja, ji kasdieną stiprins mūsų tikėjimą. Štai pažadas, kurį Dievo Dvasia man nurodė: Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo (Mt 6, 8).

Evangelijos pagal Luką 12 skyriuje Jėzus vardija dalykus, apie kuriuos sako, jog mūsų dangiškasis Tėvas žino, kad mums to reikia. Tie poreikiai, trumpai kalbant, yra maistas, gėrimas ir drabužiai: Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite. <...> Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai!“ (Lk 12, 22. 28).

Jėzus kalba apie žolę, kuri šiandien žaliuoja ir žydi, o rytoj nupjaunama. Jis nori, kad mes nepamirštume, jog Jis jai teikia gyvastį ir ja rūpinasi. Nedrįskime galvoti, kad Jis mumis rūpinasi mažiau negu žole. Jis puikiai žino, ko mums reikia, nesvarbu, ar tai būtų maistas, pinigai ar drabužiai.

Šiek tiek toliau Jėzus pridūrė: Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia (Lk 12, 30). Kristus ir vėl mums primena: „Štai visa, ką jums reikia žinoti: jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia„.

Dievas žino, ir tai yra svarbiausia

Dievas niekada nepaliks savo „mažosios kaimenės“. Jėzus ragina ir žada: Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta. Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę! (Lk 12, 31-32). Jei pasitikėsime Juo, mūsų Viešpats palaimins mus viskuo, ko mums reikia.

Jei esi susirūpinęs dėl savo šeimos gerovės ateinančiomis dienomis, turiu tau gerų naujienų: tavo vaikai yra Dievo vaikai, ir Jis rūpinasi tavo artimaisiais labiau nei tu. Jėzus tiksliai žino, ko jums reikia, kad išgyventumėte. Jis žino tavo poreikį turėti stogą virš galvos. Jis tiksliai žino, kokias sąskaitas turi apmokėti kiekvieną mėnesį. Jis žino, kiek burnų tau reikia pamaitinti, ir kiek maisto yra tavo šaldytuve. Gali visiškai Juo pasitikėti – tavo poreikiai bus patenkinti, nes Jis pažadėjo pasirūpinti.

Deja, daugelis žmonių ateinančiomis dienomis bus pilni kartėlio, nes Dievas neatsakys į jų maldas ir prašymus apsaugoti dabartinį jų gyvenimo būdą. Daugelis pirmą kartą susiduria su tokiomis kančiomis. Tačiau ir turtingam, ir vargšui Viešpats sako vienodai: „Nebijok dėl savo žemiško turto. Skirk savo laiko ir būk dėmesingas man. Pasitikėk manimi. Aš pasirūpinsiu visomis tavo reikmėmis. Tu būsi aprūpintas viskuo, ko reikia, kad išgyventum.“ Kiekvienas tikintysis turi išmokti šią pamoką ir ją taikyti savo gyvenime.

Šiuo metu pasaulio įvykiai keičiasi taip sparčiai, kad niekas nebespėja jų sekti. Man rašant šį straipsnį Amerikos birža prarado milijardą dolerių. Tokių dalykų pasekmės yra per daug didelės ir sudėtingos, kad suvoktume. Tačiau mūsų tikėjimas remiasi štai kuo: Mūsų dangiškas Tėvas žino – Jis tiksliai žino, kada ir ko mums reikia. Jis žino, ir tai yra pakankamai tvirtas įrodymas, kad Jis mumis rūpinasi, Jo globojami mes būsime saugūs ir sveiki.

Danielius apie Viešpatį sakė: Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį (Dan 2, 22). Dievas žino apie ateinančias tamsias dienas, bet žino ir tai, kad ši tamsa negali nuo mūsų paslėpti Jo veido.

Tik pasitikėdami Viešpačiu mes atrasime ryškų taką ir sunkiu metu. Jis kviečia mus paprastai, vaikiškai pasitikėti Jo ištikimybe.

Pakelkime savo akis į Jėzų. Pasitikėkime Jo meile. Jis mumis rūpinasi: Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi (1 Pt 5, 7).

Vertė Jurgita Tirūnienė

Views All Time
Views All Time
1451
Views Today
Views Today
1
0 0