Supratimas ir agresija, švelnumas ir šiurkštumas. Šiuose žodžiuose telpa labai daug – viskas priklauso nuo to, kurį pasirinksime. O ko mūsų kasdienybėje yra daugiau? Tik gamtoje visada laimi stipriausias. Gyvenime fizinė jėga nėra pagrindinė laimėjimo sąlyga. Štai pasakose gėrį beveik visuomet įkūnija silpnesnis, bet švelnus personažas. Gyvenime irgi taip nutinka.

Mažomis ir švelniomis smulkmenomis galima pasiekti labai daug, pamažu nugalėti begalę negerų dalykų.

Ne veltui sakoma, kad gyvenimas – pasaka. Nors nesiginčijame: gėrio ir blogio varžybos jame amžinos. Tačiau net rudenį gali pražysti medis, sušildytas švelnios rankos, ir priešingai – vasarą nugeibti nuo žmogaus agresijos.

Gražus elgesys gali daugiau

Baltijos televizijos laidos „Tarp miesto ir kaimo“ vedėja Vilma Čereškienė, atrodo, net musės negalėtų nuskriausti. Ji tokia miela ne vien ekrane, bet ir gyvenime. Paklausta apie švelnumą ir šiurkštumą visuomenėje, Vilma emocingai kalba, kad žmonės netoleruoja smurto ir patyčių, tačiau kai kuriais atvejais tam pritaria: „Gyvename pagal įstatymus, kurie draudžia įžeisti ar užgauti kitą žmogų. Bet agresija egzistuoja.

Plačiai nuskambėjo atvejis, kai krepšininkas Šarūnas Jasikevičius nesuvaldė emocijų ir užgavo žurnalistę. Tai „auksinio berniuko išėjimas iš krašto“. Jeigu taip būtų pasielgęs kas nors kitas, būtų buvęs pasmerktas, o dabar – ne. Juk krepšininkas – dievaitis.“ Vilmos nuomone, toje situacijoje tiesiog buvo galima maloniai paprašyti, kad tas ar anas nesigilintų į asmeninį gyvenimą. O jei jau atsitiko toks nemalonus įvykis – atsiprašyti be teisėsaugos įsikišimo.

„Juk gražus žodis nugali blogą elgesį, o šiuo atveju tikriausiai būtų nugalėjęs net skausmą“, – sako Vilma. Ji tiki, kad yra gerų būdų, kaip išvengti agresyvumo. Kokie jie?

Nuo mažų dienų ir pirmo pasaulio suvokimo reikia skatinti vaiką elgtis su kitu žmogumi, gyvūnu, augalu švelniai. Ir nesivadovauti bibliniu posakiu: „Akis už akį, dantis už dantį.“

„JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaikai atkartoja tai, ką mato aplink save, o ypač per televizorių. Jie nesugeba atskirti, kas yra blogai, kas – gerai. Vaikai kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Pažiūrėkime, į ką dabar pavirtę vaikiški filmukai: visur robotų kovos, visur žiaurumas“, – kalba Vilma, pasiilgstanti senų gražių filmukų apie Batuotą Katiną, Bjaurųjį Ančiuką, Varlę Karalienę.

Suprasti, kas yra kas

Su negeru elgesiu susiduriama ne vien visuomenėje, televizijoje ar asmeniniame gyvenime, bet ir mene. „Meno kūriniuose (senose literatūros knygose ir filmuose) yra ir agresijos, ir sekso scenų, tačiau jos apipintos religiniu ar filosofiniu kontekstu“, – teigia poetas Marcelijus Martinaitis. Poetui, sukūrusiam gražias „Kukučio balades“, yra tekę patirti agresiją kūryboje.

„Nesu konfliktiškas, pasitraukiu, kai matau, kad kas nors nori negražiai pasielgti su manimi. Juk sakoma, kai šuo puola, reikia nekreipti dėmesio ir jis nurims. Taip ir žmogus. O štai kūryboje kartais sulaukiu pavydo, paniekinimo su keršto atspindžiais. Jeigu pavyksta ką nors pasiekti, būtinai bandys pakenkti, apkalbėti. Taip žmonės žemina save. Žinau, jei prasidėsiu su tokiu žmogumi, pakils jo vertė. O kam reikia iškelti jo blogus poelgius“, – svarsto M. Martinaitis.

Poetas kalba taip ramiai ir švelniai, kad iš tikrųjų patiki, jog yra malonių ir gerų žmonių, kurie vertina žmogiškumą ir nėra atitolę nuo jiems svarbių vertybių. Tačiau ir geras, švelnus elgesys, kaip sako M.Martinaitis, gali būti apsimestinis: „Švelnumo sąvoką mieliau pakeisčiau į taikumą, nuolankumą, sugebėjimą išklausyti. Švelnumas yra palankumas. Glostai katiną – švelnu. Bet juk glaustosi jis norėdamas maisto. Tai palankumas. Žmogus taip pat būna švelnus, kai nori, kai jam ko nors reikia.

Tokie mes esame. Daug svarbiau negu švelnumas yra vienas kito supratimas. Kai žmogus kalba, jį supranti, kai mąstai panašiai kaip jis, tai ir būna viskas gerai.“

Kurianti ir griaunanti jėga

Kalbant apie blogą elgesį meno srityje tiesiog negalima nepaminėti neseniai nutikusio įvykio, paženklinto agresija. Rugsėjo viduryje Vilniaus Užupio galerijoje „Galera“ vyko pirmoji naujai steigiamo neoficialaus Laisvojo universiteto paskaita. Ją skaitė Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. Pranešėjui kalbant apie šiuolaikinį meną ir gyvenimą į galeriją įsiveržė du jaunuoliai ir apipylė menininką, jo klausytojus, įrangą bei kūrinius išmatomis. Po šio įvykio buvo girdėti įvairių atgarsių. Keisčiausias ir netikėčiausias jo aiškinimas, kad tai – irgi menas.

„Nemalonus ir nekvepiantis įvykis labai sutrikdė, nebegalėjau toliau skaityti paskaitos. O juk kalbėjau kaip tik apie radikalias meno išraiškas. Tad kaip tik į vieną jų ir „patekau“, – šmaikštauja R.Diržys ir čia pat priduria, kad toks elgesys laikomas žmogišku tuo atveju, kai žmogų pavadiname socialiniu gyvuliu. Jis neneigia, jog šiuolaikinis menas kupinas blogų emocijų.

„Menas nebesugeba aplenkti tokių dalykų kaip reklama, todėl kūrėjai vis dažniau renkasi drastiškas išraiškos priemones. Šiuolaikinis menas šokiruoja. O šokiruoja dėl to, kad menininkai nori atkreipti į save dėmesį. Man nepriimtinos blogos meno emocijos, manau, jas derėtų šiek tiek prislopinti. Bet atsisakyti jų nereikia“, – kalba pašnekovas.

Kantrybės ir gerumo

Žmogus saugo savo privatumą, todėl bet koks kišimasis į asmeninį gyvenimą sukelia neigiamų emocijų. Tačiau ar jis elgsis švelniai, ar bus linkęs į smurtą, neretai priklauso nuo auklėjimo. Menininkė Nomeda Marčėnaitė sako, kad asmeniniame gyvenime retai susiduria su neigiamu elgesiu, tačiau kovą tarp švelnumo ir šiurkštumo mato ne tik savo laidose, bet ir aplinkoje.

„Žmonės yra pavargę, dėl to nemoka kontroliuoti savo emocijų. Agresijos šaknys įleistos dar vaikystėje. Turime kreipti dėmesį į vaikų auklėjimą, taikyti patarlę – „Kaip šauksi, taip atsilieps“. Kaip vaikas auklėjamas, tokia būna ir visuomenė. Mes esame pavargę, nekontroliuojame savo emocijų. Dėl to vargstame patys ir varginame kitus. Esame atžarūs ir manome, jog vaikams duodame viską. Nors labai dažnai sakome, kad neturime jiems laiko, prašome netrukdyti“, – pasakoja Nomeda.

Agresiją galima įveikti tik susivaldymu ir gerumu. „Jei pats nebūsi nusiteikęs piktai, nesulauksi to ir iš kitų. Reikia kantrybės, švelnumo ir gerumo kito atžvilgiu. Niekas tavęs neišprovokuos, jei elgsiesi padoriai. Kai nori ką nors pasakyti, turi rasti žodžius, kurie kito nepažemintų ir neužgautų. Jeigu žeminsi šiurkštų žmogų, jis elgsis dar blogiau, bet jei sugebėsi sugėdinti, rezultatas bus geresnis. Gal žmogus pradės kitaip galvoti“, – mąsto Nomeda. Ypač reikia atkreipti dėmesį į vaiko ir paauglio agresiją, įveikti ją švelniai.

Pakeisti vieną žmogų

Nemielai skamba žodžiai „agresija“ ar „šiurkštumas“, tačiau apie šiuos reiškinius kalbėti būtina. Tik taip pamažu keisime savo ir kitų požiūrį, gal net šiltesni tapsime. O norint bent šiek tiek pakeisti visuomenę ir neigiamus dalykus joje, reikia pasitelkti paprastas, bet labai galingas jėgas: švelnumą ir gerą pavyzdį. Neseniai mačiau filmą „Sėkmė avansu“, kuriame nuskambėjo tokie žodžiai: „Norėdamas pakeisti pasaulį, pirmiausia pakeisk vieną žmogų.“

Neįtikima, bet šios misijos ėmėsi vos 8 metų berniukas. Ir ką jūs manote? Jam pavyko. Vaikas pakeitė motiną, kuri šiurkščiai ir agresyviai elgėsi. Gal pabandykime pasekti jo pavyzdžiu ir įsitikinkime, ką gali gerumas ir meilė.

Views All Time
Views All Time
2081
Views Today
Views Today
1
0 0