Kur praeina riba tarp pagarbos ir netakto? Tai nelengvas klausimas.

Bet man visų pirma pagarba žmogui siejasi su pagarba tiesai. Nematau pasirinkimo – jei gerbi žmogų, gerbi tiesą, jei dėl žmogaus baimės, pagarbos ar pritarimo traukiesi nuo tiesos, negerbi ir žmogaus.

Žinoma, man galite mesti klausimą:“O kas yra tiesa?“. Vienas pilietis to kažkada jau klausė ir iš esmės tas jo klausimas parodo, kaip reaguoja žmonės, susidūrę su jiems neparankia tiesa. Tai buvo Poncijus Pilotas. Esame pripratę, kad tiesos sąvoką vartome priklausomai nuo mūsų nuotaikos kaip kepeninę dešrą keptuvėje. Beveik jau tikime, kad tai abstrakcija, o jei abstrakcija, tai tiesos kaip ir nėra – viskas priklauso nuo situacijos ir nuo požiūrio. Taip mąsto beveik visas pasaulis – tiesos nėra.

Bet aš taip nemanau. Poncijaus Piloto žodžius paneigė kitas žmogus, pasakęs: „Aš esu tiesa”. Taigi, visada matau reikalą pasakyti, kad yra tiesa. Absoliuti tiesa. Net neleidžianti diskutuoti. Tiesa, niekada neverčianti jos priimti. Jėzus kviečia, bet niekada neverčia. O jei pasirenki, Jėzus priima, bet nebeleidžia gyventi sau.”Gal ir jus norite pasitraukti?”,- klausė jis savo mokinių.

Štai ir riba. Kai esi su tiesa, esi su Juo, jei pasitrauki – Jėzus neprieštarauja, net ir siūlo pasitraukti – supranta, kaip nelengva bus, jei liksi Jo mokiniu. Ir visiškai nesmerkia, net siūlo pasitraukti. Bet jei lieki Jo mokiniu, Jis turi teisę pareikalauti visko iš tavo gyvenimo. Net ir patį gyvenimą.

Todėl man baisiai keista, kad tai, kas paršyta Biblijoje, šiuo metu ima neigti ne tie, kurie visiškai nieko nežino, bet tie, kurie vadina save krikščionimis ir skaito Bibliją. Šito niekaip negaliu suprasti. Negerbti tiesos, vadinasi, negerbti ir žmogaus. Nerandu kitos formules.

Views All Time
Views All Time
1759
Views Today
Views Today
1
0 0