Apie lyderius

Apie lyderius

Žodį „lyderis” girdime itin dažnai. Dažniausiai jiems priskiriame išskirtinius būdo bruožus, retai pasitaikančias, kone antgamtiškas, savybes. Vis dėlto tai nėra visiškai teisinga. Lyderystė – gerokai dažnesnis ir universalesnis veiksnys nei paprastai manoma. Imkime ir pažvelkime (nors ir labai apibendrintai) į keletą nuomonių apie lyderystę.Itin sunku pateikti vienareikšmišką lyderystės apibrėžimą. Vis dėlto daugelis socialinės psichologijos teorijų laiko lyderystę sąveikų tarp grupės narių šalutiniu produktu. Kai nariai dirba drauge siekdami grupės tikslų, jie pradeda suvokti savo, lyderio ar sekėjo, statusą grupėje. Sekant šiuo požiūriu, lyderystė yra priskiriama individui pagal jo įtaką grupėje, organizacijoje ar tokiame darinyje, kaip valstybė. Lyderystė yra procesas, kurio metu vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, kad būtų pasiektas bendras tikslas. Kartu pabrėžtina, kad nevertėtų lyderio laikyti vieninteliu aktyviu veikėju: lyderis daro poveikį sekėjams, o šie veikia lyderį, tad lyderystė nėra tiesinis ir vienakryptis įvykis, o sąveika. Lyderiui taip pat būdingi įkvėpimas, aistra, emocijos.

Literatūroje pateikiami įvairūs požiūriai į lyderystę. Būdingųjų bruožų modelis nagrinėja įgimtas savybes, kurias turi tik išskirtinės asmenybės, kitaip tariant, lyderiu gimstama, nors skirtingos situacijos gali reikalauti skirtingų savybių. Tai gali būti tokios savybės, kaip neišsenkanti energija, sugebėjimas įtikinti, aiškiaregio intuicija. Bruožų teorijoms giminingos yra įgūdžių teorijos, bet šiuo atveju koncentruojamasi ne į įgimtus bruožus, o į įgytus įgūdžius. Šios teorijos iš esmės yra deskriptyvinės, t. y. aprašo sėkmingos lyderystės struktūrą, o ne teikia receptus, vadinasi, menka jų prognostinė vertė. Galios ir įtakos modeliu efektyvumą mėginama susieti su lyderio turimomis galiomis bei jų panaudojimu. Daugiausia dėmesio skiriama lyderio galių šaltiniams, kaip galios priklauso nuo lyderio ir situacijos. Antrasis svarbus aspektas – pavaldinių įtaka, jų reakcijos poveikis lyderio galios mažėjimui ar didėjimui.

Situacijų teorijoms svarbūs lyderio veiksmai konkrečiomis aplinkybėmis. Pabrėžiami ir direktyvinis, ir paramos aspektai. Šis požiūris reikalauja norint suprasti veiklą, pirmiausia suvokti situacijas, kuriose veikiama. Akcentuojama išorinių veiksnių įtaka. Išskiriami du modeliai: elgseną lemiančių veiksnių modeliu tyrinėjami ryšiai tarp situacijos, kurioje veikia lyderis, ir jo elgsenos, o atsitiktinumų modeliu – išorinė aplinka, jos poveikis lyderio bruožams ir elgsenai, kurie būtini veiklos efektyvumui. Teigiama, kad skirtingi lyderio bruožai ir veiklos šablonai veiksmingi skirtingose situacijose, vadinasi, nėra universalaus veiklos stiliaus, svarbiausia konkrečių bruožų, savybių ir konkrečios situacijos reikalavimų suderinamumas. Kartu akcentuotini lyderio – sekėjo ryšiai, užduočių struktūra bei lyderio pozicijos galia.

Straipsniai 1 reklama

Charizmatinė ir transformacinė lyderystė nagrinėja emocijas, vertybes, etiką, ilgalaikius tikslus, vertina sekėjų motyvus, lyderio elgesį su jais, poreikių tenkinimą. Lyderis sukuria ryšį su sekėjais, kuris didina abiejų motyvaciją bei moralumą. Charizma gali būti apibūdinta kaip ypatinga galia pritraukti ir įkvėpti sekėjus įtaigia vizija bei numanomomis nepaprastomis galiomis. Kitaip tariant, svarbu, kad sekėjai suvoktų lyderį kaip išskirtinę asmenybę. Lyderis turi stiprų valdžios poreikį, labai pasitiki savimi, savo vertybių ir idealų teisingumu. Charizmatinis lyderis sukuria pasitikėjimą asmeniniu pavyzdžiu, prisiimdamas riziką (kuo didesnė suvokiama auka, tuo didesnis pasitikėjimas) ir priimdamas nekonvencinius sprendimus, kurie sekėjams atrodo kompetentingi, formuluoja aiškius, moralinę potekstę turinčius tikslus. Charizmatinis lyderis postuluoja idealizuotą ateities siekį. Kuo ši vizija labiau idealizuota ir utopiškesnė, kuo didesnis atotrūkis tarp vizijos ir status quo, tuo didesnė tikimybė, kad sekėjai priskirs lyderiui nepaprasto numatymo dovaną. Charizmatinė lyderystė socializuota, jai rūpi kolektyvinė gerovė, o sekėjų tapatumas susiejamas su kolektyviniu tapatumu.

Taigi vieno bendro požiūrio į lyderystę, kaip matyti net iš šios trumpos apžvalgos, nėra. Tai tikriausiai natūralu: lyderis, kuris universaliai tiktų visoms situacijoms ir visiems kolektyvams, tiesiog neegzistuoja.

Views All Time
Views All Time
5076
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

61 + = 70