Facebook atsisako paaiškinti, kodėl vienų politikų paskyras jis šalina, o kitų ne
|

Facebook atsisako paaiškinti, kodėl vienų politikų paskyras jis šalina, o kitų ne

„Facebook socialinis tinklas atsisako atskleisti, kodėl jis pasirinktinai cenzūruoja politinius lyderius pagal amerikiečių vyriausybės užklausas, po to, kai jis pašalino Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo paskyras iš socialinių tinklų, – praneša Olivija Solon The Guardian leidinyje. Ši aukštųjų technologijų kompanija iš Silikono Slėnio pašalino Ramzano Kadyrovo paskyras iš Instagram ir Facebook socialinių tinklų po to, kai Jungtinės Valstijos pritaikė jam apribojimus atvykti į šalį ir ekonomines sankcijas apkaltinusios žmogaus teisių pažeidimais. Facebook kompanija pareiškė The New York Times laikraščiui, jog ji turėjo „teisinę prievolę“ atjungti jo paskyras iškart po patvirtinimo, jog jas valdo asmuo, įtrauktas į amerikiečių sankcijų sąrašą“.

Išgirsk save
|

Išgirsk save

Iš šių Motinos Teresės žodžių ne kartą sėmėsi įkvėpimo garsūs žmonės, menininkai, filosofai. Rodos, paprasti žodžiai, bet juose tiek daug… Iš tikrųjų, kuo daugiau kartų skaitai šį manifestą, tuo daugiau įžvelgi jame ir skaitydama tai, aš atrandu tą pačią veną, kuria suteka šie visi žodžiai į širdį…tai – meilė. Tai tas neapsakomas troškimas jausti, gyventi… Kai dvasia skindi bedugnėje, kai nebelieka nieko, tik savo paties kraujas, kuriame tu mirksti, tada pradedi suvokti šių žodžių prasmę, pradedi tikėti TUO. Tada tai tampa nebe žodžiais, tada tai virsta šiuo tuo daugiau… Ne kasdien ateina žmogui suvokimas, kodėl gyvenimas yra skola, kodėl tai grožis ar kaip susikurti laimę… apskritai šiandien žmonės vien skundžiasi kaip jiems blogai. Motina Teresė atsisakė visko vardan kito, kasdien vilkėjo tą patį rūbą, klaidžiojo karštyje, ieškodama karo nuskriaustųjų, benamių, vaikų… bet ji niekuomet nesustojo skelbti, kad gyvenimas yra nuostabus, turtingas. Jos žodžiai priverčia susimąstyti… o gal…o vistik gal pinigai yra tik šiukšlės? Gal jų vertė dvasiniame pasaulyje yra nulinė? Nenuginčijamai – pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau Motina Teresė ir be pinigų išgyveno ilgą laiką. Jei tai nutiko, gal tai nėra taip jau svarbu? Gal žmonės pervertina tai, ko nereikėtų? Pasaulis yra užsiciklinęs ir tai nepakis, tačiau mano tikslas – padėti suvokti pinigų vertę. Dievas nesako „neturėk pinigų“, JIS moko būti turtingiems, bet neišpuikti, o tai – sudėtingas kelias. Dažnai žmogus taip ir nepsiryžta juo eiti.

Apie moteris, vyrus ir skirtingus jų tipus
| |

Apie moteris, vyrus ir skirtingus jų tipus

Šiandieninėje visuomenėje mūsų dėmesį dažnai atkreipia blankūs „princo ir pelenės“ pasakos prisiminimai. Juos skatina bei ugdo, vis dažniau televizijoje bei žiniasklaidoje pasirodę luomo antonimai. „gražuolė jauna pelenė ir senas turtingas princas ant odinės Porsche sėdynės…“. Vis dažniau išgirstame replikas bei spėliones, klausimus – kodėl? Populiariausias spėjimas tikriausiai yra tas, kad viskas dėl pinigų. Bet šiame straipsnyje norėčiau paneigti šią populiarią statistiką, pasikliaudama mums visiems labai gerai žinomais pavyzdžiais ir faktais. Esu sutikusi ne viena pora už save vyresnių vaikinų, vyrų… ir visgi galiu teigti, kad amžius – ne rodiklis. Viskas priklauso ne nuo skaičių, o nuo intelekto. Poroje yra svarbu tarpusavio supratimas, požiūris ir faktas tas, kad porų, su dideliu amžiaus skirtumu yra labai daug, tačiau pabrėžiamos yra būtent tos poros, iš kurių vieno pajamos yra didesnės. Ir nors pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis – tai vistiek silpniau už meilę. Nė viena jauna, normali moteris neaukotų jaunystės, nes jaustųsi nepatogiai, o ir tam tikri rodikliai, kuriuos mes matome, tarkim televizijoje, byloja mums apie žmogaus moralinį ir netgi dvasinį intelektą.

Humoras mūsų gyvenime
| |

Humoras mūsų gyvenime

Psichologai, gydytojai, pedagogai ir kitų profesijų žmonės domisi, kaip humorą ir juoką panaudoti žmogaus labui. Teigiama, kad humoro jausmas yra būdingas dvasiškai stiprioms asmenybėms ir visada yra pagrįstas aukštais etiniais idealais. Humoro jausmas – tai talentas, kurį žmogui padovanojo pati gamta. Nėra rakto šiai paslapčiai išaiškinti. Dažnai humoro jausmas priklauso nuo sugebėjimo ir mokėjimo juoktis pačiam iš savęs, t. y. ne ypač rimtai žvelgti į save – ne taip rimtai, kad nebesuprastume humoro. Humoras – tai gyvenimo įprasminimas. Jis priverčia žmones manyti, kad jie lengvai galės įveikti gyvenimo sunkumus ir nesėkmes. Dar Aristotelio laikais buvo manoma, kad humoro jausmas apsaugo žmogų ir padeda jam tvirtai jaustis, net ir užpuolus negandoms. Aristotelis teigė, kad humoras – tai triumfo jausmas. Humoras yra galbūt žymiausias civilizacijos laimėjimas, lai reikšminga jėga, kuri atneša žmonėms džiaugsmą ir gerovę. Humoras kinta priklausomai nuo epochos, žmonių interesų. Įvairiose gyvenimo srityse humoro reikšmė didėja arba mažėja. Humoras ir juokas mokyklose per pamokas yra galinga jėga, kuri veikia tiek mokytojus, tiek mokinius, ir padeda sėkmingai dirbti bei mokytis.

Emocijos valdo mus
|

Emocijos valdo mus

Negalime įsivaizduoti mūsų gyvenimo be emocijų. Mes nuolat džiaugiamės, pykstame, ko nors bijome, jaučiame gėdą ir t.t. Ir visa tai, ką jaučiame, susiję su smegenų veikla. Kiekvienas, kuris yra patyręs stiprių emocijų, supranta, kad tai neįprasta sąmonės būsena. Emocijos mus valdo, jos turi lemiamą, reikšmę gyvenime: ką darome, pavyzdžiui, pykčiui užėjus, dažnai darome nesąmoningai, o paskui stebimės savo poelgiais. Skiriame 10 svarbiausių emocijų: intereso, džiaugsmo, nuostabos, kančios, pykčio, pasibjaurėjimo, neapykantos, baimės, gėdos, kaltės. Kaip matome, jų yra ir teigiamų, ir neigiamų. Tačiau ta pati emocija gali turėti skirtingą poveikį Žmogaus veiksmams. Tai priklauso nuo aplinkybių ir sąveikos su kitomis emocijomis. Emocija yra sudėtingas procesas. Įvairūs dirgikliai – tiek vidiniai, tiek išoriniai, – per pojūčius veikia nervų sistemą. Smegenyse signalai tampa suprantami – atsiranda emocija, kuri sukelia įvairius išgyvenimus, veikia suvokimą, mintis, jausmus, keičia veido išraišką. Veikia ir atgalinis ryšys: veidas -smegenys. Mimika, sukelta emocijos, gali slopinti ar stiprinti ją. Pavyzdžiui, supykus, jaučiant nerimą ar baimę, nusišypsokite ir pastebėsite, kaip neigiamos emocijos ims gesti. Prisiverskime dažniau šypsotis. Mūsų nuotaika bus geresnė, palengvės bendravimas su kitais žmonėmis. Veidas yra galingas stimuliatorius socialiniame gyvenime. Be mimikos emocijos gali būti išreiškiamos prisilietimu, kalba ir t.t. Kiekviena kultūra turi savo emocijų išraišką kaip socialines normas ar tabu sistemas.

Kokios spalvos tavo humoro jausmas?
| |

Kokios spalvos tavo humoro jausmas?

Dažnai girdžiu žmones sakant: jis turi gerą humoro jausmą arba: tas žmogus visai neturi humoro jausmo. Ką tai reiškia? Turbūt pastebėjote, kad žmonių humoro jausmas skiriasi – tai kas juokinga man, visai nebūtinai juokinga kitam ir atvirkščiai? Yra anekdotų, kurie juokingi daugeliui, bet yra tokių, kurie kai kam labai juokingi, o daugeliui – visai ne. Tai, kad egzistuoja skirtingos humoro ir humoro jausmo rūšys, patvirtina skirstymas įjuodą, baltą, sarkastišką, anglišką ir t.t. Jei baltas humoras suprantamas kone visiems (nors nebūtinai visada juokingas), tai su juodu reikia elgtis atsargiau, nes netinkamoje vietoje pasakytas toks juokelis gali pašiurpinti juodo humoro nemėgstančius žmones. Arba, kaip įprasta sakyti: juodo humoro nesuprantančius. Angliškas humoras – taip pat labai specifinis, lyg ir britiškai santūrus, bet be jokių tabu – gali šokiruoti konservatyviau nusiteikusius. Arba tiesiog – likti nesuprastas, jei nesate Londono pub‘e, apsuptas anglakalbių bendraminčių.

Humoro jausmas ir riba
| |

Humoro jausmas ir riba

Man prastai su humoro jausmu. Aš prisipažįstu. Man retai kada juokingi tie populiarūs juokai, banalūs pokštai (iš kurių visi krykštauja), retai sutinku mane prajuokinančių žmonių. Iki ašarų. Juokingiausi anekdotai man tie, kurių paprastai kompanijoj nepapasakosi. Reikia labai stipriai apsižvalgyti kas sėdi šalia. O kartais mintyse kyla absurdiška idėja ir galiu pati sau užsikrykštauti, kur besėdėčiau. Mano juokavimai dažnai pakimba ties riba, kai nežinai ar dabar žmogus nusijuoks, ar vožtels. Ir nors pati sau galiu ašaroti iš linksmumo, privaloma viską pabaigti posakiu: “juokauju”. Tai yra baisiausia, paaiškinti, kad čia buvo pokštas. Žinot, kai pasakai pokštą, o tada tarsteli, ei, čia buvo pokštas. Ir visi dirbtinai nusijuokia. Man labai juokinga būna, kai aš tampu bejėgė ir nebesugebu susitvarkyti su savimi. Kai man labai skauda, aš juokiuosi pro ašaras. Kai skauda kitaip, tik ironiškas žvilgsnis į save ir pasakymas: “o taip, dabar suskysk ir pabūk boba, kaip visos” padeda susiimti. Ir tas mano juokas labai gąsdina aplinkinius. Pamenu, kažkada mėginau nueiti iki poliklinikos, kuri yra per kiemą nuo mano namų. Ir sustojusi vidury kiemo, skambinau draugui, negalėdama nustoti juoktis sakiau, kad žinai, aš nebenueisiu. Nei pirmyn, nei atgal. Ir kas man buvo juokingiausia tuo metu, kad kiemas be gatvės. Tai net jei jis atlėktų metęs visus reikalus, turėčiau eiti toliau pati, nes niekas niekur nenuvežtų…