Kieno mūsų žemė, jeigu ne mūsų?

Kieno mūsų žemė, jeigu ne mūsų?

Kvailas klausimas, ar ne? Kieno mūsų žemė?.. Jei mūsų, tai kodėl klausiu – kieno? Tai kodėl vis dažniau toks klausimas kyla? Tai todėl, kad šiandien sunku suskaičiuoti, kiek entuziazmo, su kuriuo vaikai bandė atgauti savo tėvų ir protėvių žemę, užduso šiuolaikinės Lietuvos valdininkų, kaip vorų, supintuose biurokratiniuose ir korupciniuose voratinkliuose. Tai todėl, kad naujosios Lietuvos tautos išrinktieji sugebėjo žemę, labiausiai nekilnojamąjį turtą, paversti labiausiai kilnojamu.

Pamąstymai apie žemę

Pamąstymai apie žemę

Ir mūsų proseneliai žemę puoselėjo, gynė, ne tik vandeniu, bet ir gausiu krauju laistė, saugojo ir prižiūrėjo, kad derlių duotų, šeimą, vaikus, tėvus senus išlaikytų ir išmaitintų. Tad ar į šį kūrinį neįdėtas šimtmešių ir net tūkstanmečių darbas? Ir kaip pažiūri į tą mažą lopinėlį, kuris Lietuva dabar vadinas ir pabandai pažvelgi į istoriją, graudu ir sopa pasidaro… Kaip ta kadaise nuostabi išpuoselėto sodo obelis, pavirtusi viena laukine obelim, su susitraukusiais mažiukais obuoliukais. Paklauskite istoriko ar etnologo, kas tas lietuvis ir kokio dydžio tos giminės gimtinė kadaise buvo?

Vytautas ŠVANYS: „Ar vaikščiosim „kaip žemę pardavę“?

Vytautas ŠVANYS: „Ar vaikščiosim „kaip žemę pardavę“?

Referendumo iniciatoriai laimėjo pirmą mūšį už Lietuvą – VRK buvo priversta pripažinti, kad surinktas reikiamas skaičius parašų referendumui surengti, bet karas nesibaigė, laukia dar ilgas ilgas kelias. Dabar Seimas privalo paskelbti referendumą, jo datą. Prasidės dar didesnė negu iki šiol šmeižto kampanija. Referendumo sužlugdymui, žmonių klaidinimui bus mestos didžiulės pajėgos, bus naudojamos visos pačios niekšiškiausios poveikio priemonės. Kaip turėtų elgtis, ką turėtų daryti žemės gynėjai, kad būtų laimėtas kitas etapas – referendumas? Kokiais argumentais turėtumėme remtis viešojoje erdvėje, kalbėdami su žmonėmis, su žiniasklaida?

Europine Sarmatija ankstyvojoje kartografijoje
| |

Europine Sarmatija ankstyvojoje kartografijoje

Straipsnyje pristatomi žemėlapių, kuriuose atvaizduota Sarmatija, kūrėjai ir sudarytojai, pateikiamos žemėlapių charakteristikos: leidimo metai, atvaizduoti teritoriniai vienetai, geografiniai objektai, genčių bendruomenių apgyventos vietovės, kaimynai ir kt. Apibendrindami tyrimo rezultatus autoriai daro išvadą, kad senoviniai žemėlapiai, kuriuose žymima Europinė Sarmatija, yra puikūs istorijos liudytojai, padedantys suvokti ilgą ir sudėtingą Lietuvos valstybės formavimosi procesą, tačiau, siekiant atskleisti naują mūsų priešistorės koncepciją, vien tik jų analizės neužtenka.