| |

UFO, ateiviai ir sąmokslininkai

„UFO pastebėti iš MIR stoties”„Nanotechnologija: aukštas nežemiškų civilizacijų lygis”„Mėnulyje statoma!”„Marso veido skandalas: taip NASA klaidino pasaulio visuomenę”. Tai tik kelios antraštės iš gausiai leidžiamų UFO tematikos žurnalų, kuriuos šiandien galima gauti kiekviename kioske bet kurioje šalyje, kur spauda bent pusėtinai laisva. Tai, kad ateivių, UFO, tarpžvaigždinių kelionių ir panašių dalykų tema šiandien populiari beveik visame pasaulyje ir įvairiais būdais dideliu mastu varijuojama, turbūt neginčijama: mokslinei fantastikai (Science Fiction) literatūros, televizijos ir kino srityje seniai išleidžiami milijardai. Ne tiek daug gaunama iš publikacijų ir filmų, kuriems Science Fiction temos tėra tik prasimanymas, bet kuriuose tvirtinama, kad tikrai esama nežemiškų būtybių ir ateivių ir kad šie žemėje darbuojasi su savo „skraidančiom lėkštėm”. Kiek vienas kitą veikia dažnai autorių fantazija paremti, taip pat su (tariamais) faktais susiję kūriniai, dar reikės aiškintis. Dėl publikacijų šia tema mastų galima lengvai pamiršti, koks iš tikrųjų jaunas šis žanras: nors jau Giordano Bruno apie 1600 m. postulavo kitų pasaulių egzistavimą (už ką jis greitai ir buvo sudegintas), nors Jules Verne’as jau prieš gerą šimtą metų savo romanuose tarp kita ko vaizdavo ir kosminį skrydį. Bet tikroji mokslinės fantastikos, kaip ir pranešimų apie UFO ir ateivių apsilankymus, gimimo valanda išmušė tik netrukus po Antrojo pasaulinio karo, ir gimtinė, be abejo, buvo JAV.

„Dangaus karalystė“ – ne šio pasaulio karalystė?

Prieš penketą metų režisieriui Ridley Scottui filmu “Gladiatorius” pavyko pradėti klasikinio epinio filmo renesansą. Ką tik ekranuose pasirodžiusi “Dangaus karalystė” yra jau antrasis šio žanro režisieriaus darbas. Veiksmas vyksta brandžiaisiais viduramžiais, tiksliau, besiruošiant trečiajam kryžiaus žygiui. Šventoji žemė: visas šiandieninis Izraelis, dauguma Libano, Jordanijos, Sirijos ir Turkijos žemių, dar iki pirmųjų kryžiaus žygių užkariautos ir valdomos krikščionių. Tačiau užkariautojų mažuma, o ir ta dėl ligų ir karų su kaimynais musulmonais nuolat menksta, todėl priversta nuolat verbuoti naujus kovotojus Europoje. Esant šitokiai situacijai, Ibelino karvedys Gotfrydas savo tėviškėje susiieško kalvį Balianą. Susitikimo metu pastarasis netikėtai sužino, kad yra kravedžio nesantuokinis sūnus ir kviečiamas kartu keliauti į Jeruzalę. Esą ten “yra naujasis pasaulis, daug geresnis už kada nors matytą – sąžinės karalystė, dangaus karalystė”. Balianas išjoja kartu, bet Jeruzalėje nieko panašaus neranda – režisieriaus Scotto bei scenarijaus autoriaus Monahano sukurtas pasaulis yra Dievo paliktas ir nykus.