Altruistė savo sąskaita
Šio lemiamo momento greičiausiai nė nepastebėsite. Išslydusi iš savo vėžių, net nepajusite, kaip atsisakote gyventi savo gyvenimą ir palaipsniui pripildote jį kitų žmonių reikalais ir interesais: draugo ar vyro, vaikų ar tėvų, kolegų ar viršininko. Daugybė moterų visą laiką sprendžia kažkieno problemas. Netgi tuomet, kai jų niekas neprašo. Joms atrodo, kad be jų įsikišimo viskas žlugs. Jos nuoširdžiai tiki žinančios, kaip nelaimėlį padaryti laimingą arba bent jau jam padėti. Kaip tai nutinka? Kas skatina moteris gyventi svetimus gyvenimus? Amžina draugė. Dažniausiai tai prasideda paauglystėje, kai mergaitė dėl tam tikrų priežasčių neturi savo asmeninio gyvenimo: nesusitikinėja su berniukais, nevaikšto į pasimatymus ir triukšmingus vakarėlius – na, nebent “dėl kompanijos”, o jeigu ten atsiduria, – sėdi kampe. Taip būna dėl amžiui būdingų kompleksų, žemos savivertės ir baimės bendrauti su berniukais. Tačiau ši mergaitė negali būti nesusijusi su bendraamžių gyvenimu. Kad kaip nors kompensuotų savo nepaklausumą, ji aktyviai domisi, kuo kvėpuoja draugės. Ji visuomet paguos ištikus bėdai ir pasidžiaugs jų sėkme. Ji padarys draugei šukuoseną ir makiažą prieš einant jai pasimatymą, lydės ją, kai ši vaikščios po parduotuves, kad palaikytų kompaniją. Ji visada padrąsins: “Tu fantastiškai atrodai!” Sutaikys susipykusius įsimylėjėlius. Suorganizuos pasimatymą. Supažindins. Ji gali atrodyti gana drąsi ir atvira, kai kalbama ne apie jos interesus.