| |

Rebefingas – holotropinis kvėpavimas ir transpersonalinė psichologija

Kalbant apie šį kvėpavimo būdą būtina paminėti kaip jis atsirado, kas parodo jo kokybę. Amerikietis mokslininkas Stanislavas Grofas tyrinėjo įvairų transą – sąmonės būsenas, sujungdamas savo teorijas su psichologija ir rytų mistika. Jį domino, kaip pakinta sąmonė paveikus ją narkotikais. Savo tyrimus jis grindė pakitusios asmeninės sąmonės būsenų aprašymais. Dvidešimt penkerius metus jis pats vartojo narkotines medžiagas ir per tą laiką turėjo pusantro tūkstančio narkotinių seansų, kurių aprašymai ir išvados be abejo yra neįkainojami mokslui. Laikui einant psichiatro Grofo sąmonė pakriko: jis sunkiai pradėjo skirti realybę nuo haliucinacijų. Nebegalėjo dirbti. Jis ėmė ieškoti ne farmakologinių metodų sąmonės fonui – transui sukelti, kuriame galima būtų keisti žmogaus fiziologiją ir psichiką. Labai pasikeitė jo , kaip mokslininko požiūriai ir jis pradėjo domėtis Pranajama. Grof tiesiog išplėšė iš sudėtinės jogos dalies Pranajamos mažą lopinėlį sugreitinto gilaus kvėpavimo stadiją, ir iš to kilusį transą – paskelbė vos ne panacėja nuo visų ligų ir dar dvasinio tobulėjimo pagrindu. (panašiai, kaip ir Buteiko metodas – dalelytė Pranajamos paskelbta autoriniu sveikatingumo metodu, taip pat Oro metodai, kuris nurodo neegzistuojančius asmenis kaip Babadždi ir kt. nes taip nereikės ginti autorinių teisių, ir tai lengviausias būdas pateisinti mokslu viską, ką tik įmanoma sugalvoti.).

|

Homoseksualumas liga ar norma?

Visuomenė susideda ne vien iš masės žmonių, kurią galima lengvai įtikinti, kuo tik nori: pasaulio pabaiga, homoseksualumu, raganomis ir t.t. ; visuomenėje yra ir mąstančiųjų savo protu ir matančių tikrovę. O tikrovę ir tiesą įrodo laisvi mokslininkai, kurie vis dar gali laisvai dirbti. Homoseksualumas – dar viena pasekmė, šalia kitų civilizacijos pramonės „normų”, kurį kiekvienas mąstantis, jeigu norėtų, pašalintų iš savo gyvenimo, nebent žmonių egzistavimo prasmė yra tik genitalijos. Pasaulis tobulas, ir viskas, kas jame ne tobula, yra tik žmonių aukščiausio laipsnio neišmanymo – egoizmo, troškimo valdyti kitus, kūryba. Homoseksualizmas tai – ne psichologinis, o fiziologinis klausimas. Visus gyvūnus, kurie turėjo šiuos fiziologinius nukrypimus, išleidus laisvėn, į jų stichijas, jie vėl tapdavo tokiais, kokius juos sukūrė gamta. Gamta juos išgydydavo nuo visko, kai tik jie joje atsidurdavo. Žmogus – ne išimtis. Ar galima teigti, kad homoseksualumas išgydomas gamta? Natūraliu maistu ir gyvenimo būdu? Ar buvo išgijimo atvejų? Taip. Jie yra. Ir tie, kuriems reikia, gali rasti tuos žmones, pagijusius nuo homoseksualumo. Žmogus gali būti sveikas tik harmonijoje, Gamtoje, todėl turi išmokti pasitikėti ja. Miestas – žmonių zoologijos sodas, kada nors pavirs į nuostabią Gamtą, iš kurios mes visi ir išėjom, jeigu žmonės atsikratys proto iliuzijų, kad tai, ko nesugebi, tampa norma.