Apie lyderius
Žodį „lyderis” girdime itin dažnai. Dažniausiai jiems priskiriame išskirtinius būdo bruožus, retai pasitaikančias, kone antgamtiškas, savybes. Vis dėlto tai nėra visiškai teisinga. Lyderystė – gerokai dažnesnis ir universalesnis veiksnys nei paprastai manoma. Imkime ir pažvelkime (nors ir labai apibendrintai) į keletą nuomonių apie lyderystę.Itin sunku pateikti vienareikšmišką lyderystės apibrėžimą. Vis dėlto daugelis socialinės psichologijos teorijų laiko lyderystę sąveikų tarp grupės narių šalutiniu produktu. Kai nariai dirba drauge siekdami grupės tikslų, jie pradeda suvokti savo, lyderio ar sekėjo, statusą grupėje. Sekant šiuo požiūriu, lyderystė yra priskiriama individui pagal jo įtaką grupėje, organizacijoje ar tokiame darinyje, kaip valstybė. Lyderystė yra procesas, kurio metu vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, kad būtų pasiektas bendras tikslas. Kartu pabrėžtina, kad nevertėtų lyderio laikyti vieninteliu aktyviu veikėju: lyderis daro poveikį sekėjams, o šie veikia lyderį, tad lyderystė nėra tiesinis ir vienakryptis įvykis, o sąveika. Lyderiui taip pat būdingi įkvėpimas, aistra, emocijos. Literatūroje pateikiami įvairūs požiūriai į lyderystę. Būdingųjų bruožų modelis nagrinėja įgimtas savybes, kurias turi tik išskirtinės asmenybės, kitaip tariant, lyderiu gimstama, nors skirtingos situacijos gali reikalauti skirtingų savybių. Tai gali būti tokios savybės, kaip neišsenkanti energija, sugebėjimas įtikinti, aiškiaregio intuicija.