Psichologo patarimai. Kai meilė svarbesnė nei mokslai
Nors dar vasara nesibaigė, mes su vyru jau baramės dėl savo būsimo dešimtoko. Tėtis jį nori spausti prie knygų, kad rugsėjį lengviau įsivažiuotų į mokslus. O aš sakau, tegu vaikas pailsi, juk kai ateis reikalas mokytis, tada ir mokysis. Šiaip sūnus mokosi neblogai – aštuntukais, devintukais, tačiau abu sutariam, kad galėtų ir geriau – gerą galvą turi ant pečių. Kai pasistengia, rezultatai būna puikūs. Bet dabar prasidėjo visokios jo meilės, kurios ima mus neraminti, mat mokslai, kaip žiūrim, vis mažiau sūnų domina. Pernai tai ir knygas prieš rugsėjo pirmąją pavartydavo, o dabar tik pasimatymas ant pasimatymo… Bijom, kad dėl meilės visai mokslus apleis, bet neleisti patirti tų pirmųjų pasimatymų irgi kažkaip nesinori… Kokiais žodžiais vaikui pasakyt, kad ir mylėt smagu, kad mes nedraudžiam tų pasimatymų, bet būtų gerai ir trupučiuką laiko skirti mokslams… Kokią tvarką ar kažkokią motyvacinę sistemą reikėtų įvesti, kad ir mes, ir sūnus jaustųsi kiek įmanoma labiau patenkinti? Įtariam, kad tuoj prasidės karas dėl to, kiek laiko skirti mokslams, kiek – laisvalaikiui. Norim užbėgti įvykiams už akių. Padėkite, prašau, surasti teisingą kelią. Ačiū. Paauglystė iš tiesų yra sunkus laikotarpis ne tik paaugliams, bet ir jų tėvams. Be įvairių sunkumų, šis amžiaus tarpsnis dar ypatingas tuo, kad paauglys pirmą kartą įsimyli arba vis dažniau pradeda domėtis priešinga lytimi.