XX amžius – tai kapitalizmo ir socializmo konkurencijos amžius. XXI amžiaus pradžioje socialistinės idėjos ne tik nežlunga, bet vis labiau plinta, pasaulyje egzistuoja keliolika socialistinių valstybių( Suomija, Slovėnija, Norvegija, Argentina, Urugvajus, Kosta Rika, Mauricijus, Kinijos Liaudies respublika, Singapūras, Peru, Ekvadoras ir dar kelios socialistinės šalys). Kai kuriose šalys jau pasiekė lemtingą kryžkelę, artimu laiku paaiškės - ar jos pasuks socializmo keliu. Žvelgiant į istorijos raidą, įdomu pastebėti-kad XIX-XX amžiuose pasaulinį monopolinio kapitalizmo voratinklį mezgė Rokfeleriai, Morganai, Šifai, Astorai ir kitos įtakingų magnatų...
Jei svarstome apie konkrečius kapitalizmo ir socializmo skirtumus, tai pirmiausia verta pastebėti, kad kapitalizmo įsigalėjimas nulemia nedidelės, bet privilegijuotos visuomenės dalies dominavimą prieš kitą, pagrindinę visuomenės dalį. Klasinė visuomenės struktūra atspindi ir ekonominę struktūrą. Socialistinė sistema iš esmės pažaboja išnaudojimą, įtvirtina darbo žmonių teises. Jei kapitalistinėje sistemoje valstybės valdyme lemiama įtaką turi siauros, bet labai įtakingos kapitalistų kastos-bankininkai, oligarchai ir korumpuoti politikai, tai socialistinėje sistemoje lemiamą įtaką turi darbo žmonės- darbininkai, valstiečiai, pažangioji inteligentija. Būtent darbo žmonėms atstovaujančios socialistinės politinės jėgos įtakojo Skandinavijos...
Pastaruoju metu Lietuvoje vykstantys procesai akivaizdžiai byloja, kad vis didėja atotrūkis tarp visuomenės ir valdančiosios biurokratijos. Be to, karti šiandienos patirtis liudija - daugiau galių mūsų krašte turi ne pažangūs, už tiesą kovojantys Seimo nariai, o savo postuose įsitvirtinę kad ir vidutinio rango biurokratai bei korumpuoti prokurorai. Bet Garliavos proveržis parodė, jog visuomenė jau kyla į kovą už savo teises, aktyvūs piliečiai ir juos palaikantys pažangūs politikai yra pasiryžę siekti esminių permainų. O dabartinė apgailėtina padėtis susiformavo palaipsniui. Oficialaus bei šešėlinio verslo ir...
