Kurlink eina pasaulio laikrodžių pramonė?
|

Kurlink eina pasaulio laikrodžių pramonė?

Per pastaruosius dvidešimt metų šveicariški rankiniai laikrodžiai įgijo gerą įvaizdį tiek pasaulio žiniasklaidoje, tiek visuomenėje. Per tuos dvidešimt metų pasaulyje specializuotų leidinių, laidų ir priedų kiekis, skirtas laikrodžiams bei jų pramonei padidėjo keliolika kartų, jau nekalbant apie išaugusias pačių gaminių reklamos apimtis. Per tuos dvidešimt metų pasaulyje kelis kartus padidėjo kolekcionierių ar jų organizacijų skaičius, ir dar daugiau atsirado naujų parduotuvių bei atstovybių. Laikrodžių kompanijos tapo garbingais įvairiausių sporto ar kultūros renginių remėjais, o ir pats laikrodis įgijo naują socialinę reikšmę – iš kasdienio naudingo atributo jis tapo svajonių, saviraiškos ir originalumo objektu. Kas gi savo laiku sukėlė tokią laikrodžių maniją? Vieni mano, kad tai buvo sparčiai besiplečianti mados industrija, apimanti visas pasaulio dalis ir tapusi prieinama visiems visuomenės sluoksniams. Tačiau kita ekspertų dalis tvirtina, jog tokį staigų susidomėjimą tiksliu laiku lėmė prieš 40 metus negirdėti bei neturėję didelės paklausos plastmasiniai ir kvarciniai kompanijos „Swatch” laikrodžiai. 1970 metais “Swatch” išprovokavo lig tol neregėtą pasaulio poreikį savo stilingiems gaminiams, savo laiku Italijoje net sukeldami masinius isterijos priepuolius žmonėms, šturmuojantiems “Swatch” parduotuves… Žiniasklaidos dėmesys beveik nuo nulio sukurtam „Swatch” prekiniam ženklui sukūrė naują jaunų laikrodžių mėgėjų kartą, kuri masiškai pirko rankinius laikrodžius.

Jaunieji laikrodžiai – jaunoji prabanga
|

Jaunieji laikrodžiai – jaunoji prabanga

Garbingas laikrodžių kompanijas įprasta laikyti mažiausiai vieno šimto metų senumo įmonėmis. Kiekviena firma didžiuojasi savo pradininkais ir išradimais, nurodžiusiais kryptį kitiems gamintojams, bei iškilmingai, kaip masonai, perduoda savo gamybos paslaptis iš kartos į kartą. Jaunomis kompanijomis, kaip paprastai, yra laikomos arba japonų bei korėjiečių firmos, gaminantis serijinius pigius kvarcinius laikrodžius. Tačiau rinkoje egzistuoja ir garbinių šveicariškų laikrodžių kompanijų, kurios yra jaunesnės netgi už šio žurnalo skaitytojus. Negana to, tų kompanijų laikrodžiai savo konstrukcijos patobulinimais, prabanga ir apdailos ypatybėmis niekuo nenusileidžia ir senosioms kompanijoms. Kai kurie iš tų laikrodžių taip pat kainuoja tiek, kiek nėra dar užsidirbęs dažnas šio žurnalo skaitytojas per visą savo gyvenimą, o kai kurių tokių laikrodžių sukūrėjai (nors kompanijų pavadinimas ir dvelkia XVII amžiumi) yra dar gyvi, ir netgi ganėtinai jauni. Pavyzdžiui, “Franck Muller” yra laikomi 20-ies pasaulio prabangiausių laikrodžių gamintojų šeimos nariu, nors kompanijai – dar tik 15 metų (pats įkūrėjas gimęs tik 1958 metais). Tai – tokie pavadinimai, kaip “de Grisogono”, “Allein Silberstein”, “blu”, “Charriol”, “Corum”, “Rado” ir “Raymond Weil”. Lietuvoje oficialiai kol kas prekiaujama tik dviem pastaraisiais (laikrodžių parduotuvės “Ženeva”).

Kaip parašyti laišką mylimajai?
|

Kaip parašyti laišką mylimajai?

Visos moterys, visos be išimties, ir tai tvirtinu atsakingai bei būdamas blaivaus proto: visos moterys nori gauti meilės laišką. Ne banalią elektroninio pašto žinutę su šypsenėlėmis ar SMS su nuasmenintu ILUVU, siunčiamus vietoje padėkos už atliktą paslaugą, bet tikrą ranka ir rašalu rašytą laišką, kurį galima palaikyti, priglausti prie širdies, pauostyti ir garbinti. Deja, gūdi tikrovė yra ta, kad ne kažin kas joms tokį laišką ir parašo… Nes, žinoma, sakysite, kad „niekas tokių laiškų šiais laikais neberašo“, ir aš tam visiškai pritariu – jei esate NIEKAS, tai ir nerašykite. Bet jei esate tikras vyras, padarantis gyvenime išvis ką nors, ką būtų verta prisiminti, ranka rašytas laiškas mylimajai yra esminis žingsnis ir bet kuriuo atveju, variantas be pralaimėjimo. Būtent ranka, nes net įmantriausias šriftas, pasirinktas kompiuteryje, nepademonstruos Jūsų aukštos veiksmų klasės ir neperduos tikro jausmo. Kompiuteryje spausdintas laiškas neprimins Jūsų, kaip jautraus ir mylinčio vaikino, greičiau jau atvirkščiai – atrodysite šaltas, akiniuotas „geek‘as“. Tekstas, parašytas kompiuteriu, visada kels nevalingą įtarimą dėl autorystės ir adresato, juoba kad „copy/paste“ palengvina rašymą šimtus kartų. Tik žinok, kur gerą frazę rasti! O ir kaip neromantiška skaityti laišką kompiuterio ekrane – paspaudei porą mygtukų, ir – hey, presto! – skaitai sau priešokiais nuo darbų, valgydama sumuštinį ir kalbėdama telefonu.

| |

Kaip išsirinkti tinkamą namų kino sistemą?

Šiais laikais jau sunku rasti būstą, kuriame nebūtų DVD grotuvo ar kompiuterio, galinčio „skaityti“ šio formato diskų. Tačiau nei grotuvas, nei kompiuteris niekada neišgalės sukurti tų pojūčių, kuriuos suteikia geras Namų kino teatras. Pradėkime nuo to, kad bet kuris Namų kino teatras prasideda nuo didelio televizoriaus. Iš esmės žmonės dažnai painioja du skirtingus dalykus – Namų kino teatrą (jau sukomplektuotą rinkinį su televizoriumi bei stiprintuvu) ir Namų kino sistemą, kuri yra parduodama vienoje dėžėje. Paprasčiausius Namų kino sistemos rinkinius sudaro DVD grotuvas ir mažiausiai šešios garso kolonėlės. Brangesnės Namų kino sistemos komplektuojamos atskirai iš daugiakanalių stiprintuvų, DVD grotuvo ir kolonėlių. Tokius komplektus galima surinkti jau ir atsižvelgiant į pirkėjo poreikius, ir jų kaina gali svyruoti nuo trijų iki šimtų tūkstančių litų. Kainų skirtumas tarp pačių DVD grotuvų gali siekti dešimt kartų, nors jų funkcijos iš pirmo žvilgsnio atrodo tos pačios (o dažnai brangesnieji DVD grotuvai turi netgi mažiau funkcijų). Kainų skirtumas, kaip visada, yra pagrįstas kokybės skirtumu. Brangesnieji grotuvai turi kitaip komplektuotus mazgus ir skirtingą sistemos projektavimą. Ne paslaptis, kad gamybos ekonomija dažnai veda prie taupymo detalių ar schemų sąskaita. Pavyzdžiui, pigesniuose grotuvuose gamintojai nemontuoja schemos apsaugai nuo pašalinių trukdžių ir gali būti, kad vieną dieną vietoje žiūrimo kino filmo herojų dialogo išgirsite kažkokią radijo programą…