Kodėl plinta sąmokslo teorijos?
Rugsėjo 11-osios nebuvo. Pasaulis vis labiau ritasi į globalios vyriausybės rankas. Žmogus iš tikrųjų niekada nevaikščiojo Mėnulyje. Žydų genocidas yra kruopščiai suredaguotas melas. Atrodo, įvairiausios sąmokslo teorijos šiandien yra ypač populiarios – vis daugiau žmonių tiki, kad tikroji tiesa yra slepiama ir neturi nieko bendro su oficialiąja istorijos versija. Kaip paaiškinti tokį susižavėjimą Paslėptos Rankos mitologija? Kaip suprasti šį žmogaus, ištisų tautų ar socialinių grupių polinkį į ezoteriką ir misticizmą kaip į patikimą tikrovės pažinimo būdą? Prieš pradedant analizuoti tokį sudėtingą ir prieštaringai vertinamą socialinį reiškinį, reikėtų atskirti „sąmokslo“ ir „sąmokslo teorijos“ sąvokas ir pamąstyti apie jų santykį. Sąmokslo teorijos tikslas yra neva atskleisti sąmokslą, tai darydama ji formuoja naują požiūrį į realybę ir nejučia konstruoja naują sąmokslą. Ypač jei pati sąmokslo teorija yra melas, kaip Siono išminčių protokolai, kurie dar iki šiol „padeda“ kai kurioms žmonių grupėms „suprasti“ ir „paaiškinti“ įvairiuose erdvės ir laiko matmenyse išsidėsčiusius pasaulio įvykius. Arba kaip internete gausiai paplitę dokumentiniai filmai, kurie, prisidengdami mokslu, siekia atskleisti sąmokslą, tačiau paleidžia į pasaulį aibę naujų nepagrįstų (konspiracinių) idėjų. Iš to kyla sąmokslo teorijos santykio su mokslu problema. Moksliniai tyrimai, teikiantys konspiracines idėjas paneigiančius duomenis, gali būti lengvai priskiriami prie to paties sąmokslo.