Mergvakaris, suvirpinęs nuotakos širdį
| |

Mergvakaris, suvirpinęs nuotakos širdį

Šiuolaikinis mergvakaris nebeįsivaizduojamas be pamergių kvailiojimų miesto gatvėse, triukšmingų pasivažinėjimų limuzinu ir, žinoma, vyrų striptizo, tačiau atsisveikinti su mergyste galima ir visiškai kitaip. Sužinojusi, kad kolegės jai organizuoja mergvakarį pagal Mažosios Lietuvos tradicijas, klaipėdietė Irena Niuniavaitė nesitvėrė džiaugsmu. Etnologei, Klaipėdos etnokultūros centro darbuotojai svetimos vakarietiškosios tradicijos. Irena žinojo, kaip praeityje buvo švenčiama paskutinė jaunosios šventė be jaunikio, tačiau patirti tiek daug jausmų ir įvairiausių emocijų mergina nesitikėjo. Spalio 18-osios, trečiadienio, vakarą – likus trims dienoms iki Irenos vestuvių – Etnokultūros centre buvo minimas jaunimo folkloro sambūrio “Audenis”, kuriam priklauso nuotaka, dešimtmetis. Po renginio Irenos buvo paprašyta pasilikti. Mergvakariui jau buvo pasiruošta. Pagrindinė organizatorė, žinoma uostamiesčio etnologė ir “Audenio” vadovė Valerija Jankūnaitė ir dar kelios kolegės pirmiausia paprašė Irenos pakilti į patalpą antrajame aukšte. Ten jos laukė tvarkingai sudėti XVIII amžiaus pabaigos- XIX amžiaus vidurio Klaipėdos krašto merginos drabužiai, šiam vakarui pasiskolinti iš kolekcijos. Pasijonis, sijonas, palaidinė ir liemenė. Irenai reikėjo persirengti. Neskubėdama, labai lėtai viena iš mergvakario dalyvių ją rengė, o dar septynios šalia sustojusios moterys dainavo. Dainuojama buvo iš specialiai sudaryto dainyno su vestuvinėmis, meilės, padėkos motinai ir vaišių dainomis.

Iš meilės norėčiau numirti
|

Iš meilės norėčiau numirti

Nelaiminga meilė. Jausmas, kurio nebegali ištverti. Būsena, kai nebenori gyventi. Kalbėjomės su trimis skirtingo amžiaus moterimis, išgyvenančiomis nelaimingą meilę. “Kai širdis taip sužeista, nebenori nieko, tik padėti tašką. Nežinai, kaip pabėgti nuo savęs. Savižudybė tuomet atrodo išeitis”, – savo jausmus aiškina viena iš mūsų pašnekovių 26-erių metų Renata. Ir šiandien, tai prisiminusi, ji grąžo rankas. Su Sandra, 19-os metų studente, kalbėjomės Skulptūrų parke. Šiame parke ji mėgdavo susitikti su Vytu. Draugavo trejus metus, pažįstami buvo nuo vaikystės. “Kartą pajutau, kad Vytas į mane žiūri kažkaip kitaip… Tada ir aš pagalvojau: o jis visai nieko… Prirėmiau prie sienos, pabučiavau, ir daugiau nebepaleidau. Mes buvome puiki pora. Kartu kūrėme ateities planus, svajojome apie vaikus. Jis – mano žmogus. Nesvarbu, kad kai kurių jo savybių tiesiog negalėjau pakęsti: pavyzdžiui, smulkmeniškumo, kai jis iš bet kokio menkniekio padarydavo didžiulę problemą, arba pesimizmo, kuris jam buvo tiesiog įaugęs į kraują. Tuo labiausiai ir skyrėmės. Mes pasipykdavome, juk reikia pasakyti, kas tau nepatinka. Tačiau kai pradėjome pyktis vis dažniau, aš, žinoma, supratau, kad kažkas atsitiko. Kad ir ką darydavau, jam nepatikdavo. Širsdavau, nes buvau įsitikinusi, kad jis nuo manęs kažką slepia. Kartą vos jam netrenkiau, kai pastebėjau, kad jis atsisukęs nužvelgė pro šalį einančią merginą. “Matai, kokia graži, o tu šiandien į ką panaši?” – pasakė.

Kritika užgniaužė galimą psichologinio smurto mokykloje protrūkį
| |

Kritika užgniaužė galimą psichologinio smurto mokykloje protrūkį

Mokykloje sugalvoję surengti realybės šou uostamiesčio “Žemynos” vidurinės mokyklos moksleiviai sulaukė psichologų kritikos ir buvo priversti savo sumanymą patobulinti. Nusižiūrėję vienos televizijos anksčiau rodytą populiarų realybės šou, moksleiviai sumanė savo klasėse patys padėlioti pliusus ir minusus, kad išrinktų pačius pavyzdingiausius bei didžiausius nevykėlius – moksleivių žodžiais, “lūzerius”. Tačiau psichologai tvirtina, kad tokie “šou” mokykloje ir taip sunkumų turintį moksleivį gali psichologiškai traumuoti. “Žemynos” moksleivių tarybos atstovė vienuoliktokė Eglė Lapkutė sakė, kad atsižvelgus į pastabas nutarta apsiriboti lyderių rinkimais, o minusų “lūzeriams” nutarta nebedėlioti. Savo realybės šou moksleiviai pavadino “Mokykla”. Jis truks tris savaites, o jame dalyvaus 5-12 klasių moksleiviai. Kiekvieną penktadienį klasėse vyks balsavimai – moksleiviai galės skirti pliusus tam savo bendraklasiui, kuris, jų nuomone, labiausiai nusipelno būti vadinamas mokyklos lyderiu. Pasak E. Lapkutės, taip ketinama išrinkti tris lyderius, kuriuos tikimasi apdovanoti – moksleiviai kreipėsi dėl prizų į rėmėjus. Jei būtų įgyvendintas ankstesnysis sumanymas, mokiniai dėliotų ne tik pliusus, bet ir minusus. O po trijų savaičių mokykloje būtų paskelbti ne tik trys lyderiai, bet ir trys didžiausi “lūzeriai”. Pagalbos telefonu “Jaunimo linija” koordinatorė Indrė Gaudiešiutė tokius nevykėlių rinkimus vadina psichologiniu smurtu.

Temperamentingosios gruzinų vestuvės
| |

Temperamentingosios gruzinų vestuvės

Klaipėdoje gruziniškas vestuves atšokę legendinio ansamblio “Rustavi” nariai taip pakerėjo Žvejų rūmuose susirinkusius žiūrovus, kad šie nuo savo kėdžių pakilo ploti dar nepasibaigus koncertui. Tokio smagaus renginio klaipėdiečiai sakė jau seniai nematę, o dar 1968 metais įkurto garsiausio Gruzijos ansamblio vadovai ir atlikėjai savo ruožtu gyrė uostamiesčio publiką. Vestuvės Gruzijoje yra didžiulis įvykis – nacionaliniai kostiumai, šimtmečių istoriją menantys tradiciniai šokiai ir dainos vestuvių ritualą paverčia nuostabia švente. Vestuvių linksmybes “Rustavi” pabandė perkelti į Žvejų rūmų sceną. Penkiasdešimt šokėjų, dainininkų ir muzikantų scenoje atrodė išties įspūdingai – tam tikrais epizodais netgi buvo akivaizdu, kad ši scena tokiam kolektyvui yra per ankšta. Atlikėjai dažnai keitė savo tautinius kostiumus. Žiūrovus ypač sužavėjo šokėjai. Šokėjai vyrai striksėjo neįtikėtinu greičiu ir išdarinėjo tokius dalykus, kad retsykiais atrodė, jog jie ne šoka, o skraido. Vieni temperamentingiausių buvo šokiai su durklais ir kardais. Šokėjams meistriškai vaizduojant kautynes į visas puses skriejo žiežirbos. Apie “Rustavi” pasirodymą Žvejų rūmuose dar ilgai primins į grindis šokių metu susmeigtų durklų žymės.