Įmanoma viskas
|

Įmanoma viskas

Neretai mėnesio pabaigoje, prieš ataskaitų rengimą, komandiruotę ar ruošiantis akcininkų susirinkimui, reikia atlikti daug darbų, o laiko trūksta, nėra iki galo aiškūs reikalavimai ar turima ne visa informacija, reikalinga užduočiai atlikti. Kaip veikti, kai “spaudžia terminai”? Tokiais atvejais reikia ypač susitelkti, tačiau aplinkybės paprastai būna tam nedėkingos: tuo metu kaip tik jaučiamės per daug pavargę, spaudžiami iš išorės (vadovo, verslo partnerių, bendradarbių ar klientų), kyla įtampa suvokiant, kad reikalavimai yra per dideli, o ištekliai (laiko, galimybių ir pan.) per maži, kad užduotys būtų atliktos laiku ir sėkmingai. Darbo gausa ir per dideli reikalavimai iš aplinkos gali daryti teigiamą poveikį – tokios situacijos padeda atskirti svarbius dalykus nuo mažiau svarbių ar net beverčių. Kai profesinėje srityje juntama įtampa ir užduočių yra per daug, o laiko joms atlikti per mažai, išmokite tinkamai vertinti savo darbą ir laiką. Įvertinkite, ką darote ne taip ir kaip galite tai pataisyti. Išsiaiškinkite, kokia yra užduotis ir kokio rezultato laukiama, apgalvokite galimus sprendimo būdus, pasirinkite geriausiai esamą situaciją atitinkantį veiksmų planą ir pradėkite veikti. Suvokite, kokia yra situacija ir ko ji iš jūsų reikalauja. Profesoriaus V. Lobzino teigimu, sprendžiant bet kokią problemą, pirmiausia reikia ją gerai išnagrinėti; aiškiai suvoktas tikslas sukelia stiprius valios impulsus.

Ką daryti, jei aplinkiniams netinka jūsų darbas?
|

Ką daryti, jei aplinkiniams netinka jūsų darbas?

Dažnai to net nenorėdamas kiekvienas darbuotojas elgiasi atsižvelgdamas į tai, ko iš jo tikisi bendradarbiai. Pavyzdžiui, jei bendradarbė klaidingai bus įsitikinusi, kad esate suirzęs ir nepatenkintas gyvenimu, ji su jumis bendraus arba atsargiai (bijos kalbinti), arba reikš pastabas dėl jūsų blogos nuotaikos. Tuomet jūs į tokį jos elgesį taip pat atitinkamai sureaguosite ir ji manys, kad dar labiau pykstate… Taip susidarys uždaras ratas. Tas pats yra ir su darbu – jei jūsų darbo vieta yra nuolat sujaukta, nesitikėkite, kad aplinkiniai jus laikys tvarkingu. Kitaip tariant, kaip elgiatės, taip ir atrodote. Taigi įvertinkime dažniausias darbe daromas klaidas. Pirma, įsidėmėkite, kad darbo vieta nėra skirta dovanų pakavimui, arbatos degustacijai, pokalbiams telefonu su seserimi apie savaitgalį, gražinimosi procedūroms, kompiuteriniams žaidimams ar naršymui internete. Net jei bendradarbiai ar vadovas nemato jūsų kompiuterio ekrano, nemanykite, kad nemoka skaičiuoti ir įvertinti darbo rezultatų. Laiko švaistymas ir neatsakingas darbas yra vieni pagrindinių dalykų, kurie per dieną gali sugriauti profesinę reputaciją, kurtą ne vienerius metus. Jei jūsų veikla tokia, kuriai svarbu rezultatas ir nebūtinai reikia sėdėti biure aštuonias valandas, pakalbėkite su vadovu – galbūt sutarsite, kad atlikę užduotis galite eiti namo arba imtis kitų darbų, o vėliau pasiimti laisvą dieną.

Psichologinis spaudimas darbe
|

Psichologinis spaudimas darbe

Nesutarimų tarp kolegų pasitaiko įvairiuose kolektyvuose. Psichologų nuomone, konfliktas nėra nei geras, nei blogas dalykas, jis tiesiog kyla. Neigiamą pobūdį konfliktas įgyja tada, kai jis nesprendžiamas, sprendžiamas nekonstruktyviai arba juo siekiama ne sutarti dėl abiem pusėms rūpimų dalykų (o tai pagerintų santykius, darbo kokybę), bet paslėpti motyvus. Viena iš tokių nesutarimų tarp bendradarbių formų, turinčių neigiamų pasekmių tiek psichologiniam klimatui įmonėje, tiek darbuotojo sveikatai, – psichologinis spaudimas. Nesutarimai tarp kolegų turi ne tik atvirą ir konstruktyvią formą, kai aiškiai pasakoma, kodėl netinka bendradarbio elgesys ar darbo kokybė, ir tai susiję su objektyviais dalykais. Konfliktai provokuojami ir paslapčia, netiesiogiai, neetiškais būdais. Net sukuriamos situacijos, kai ilgainiui prieš bendradarbį nusistato kiti kolegos, vadovas. Psichologinis diskomfortas darbe pasiekia tokį lygį, kad kolega savo noru palieka darbą. Psichologinis spaudimas – tai socialinis reiškinys, kai vienas ar keli darbuotojai (retai – daugiau nei keturi) dažniausiai vienam asmeniui taiko psichologinio susidorojimo strategiją, įgyvendinamą paniekinimu, socialine izoliacija, priekabiavimu, skundimu. Terorizuojamas asmuo priverčiamas užimti gynybinę, bejėgio poziciją.