Kristaus apsireiškimas (Trys karaliai)
Į Betliejų atkeliavo trys išminčiai iš Rytų. Keistuoliai svetimšaliai atpažino Betliejaus Kūdikyje Pasaulio Karalių. Bažnyčia šį įvykį švenčia Kalėdų laikotarpiu. Tai graži ir labai paslaptinga šventė. Pilna kažkokios nesuvokiamos, neaprėpiamos prasmės. Žinoma, mes suprantame, kad Bažnyčia tikrai čia neakcentuoja taip giliai žmonių pasąmonėje įsišaknijusio karnavalo (persirengimo karaliais, vaikštynių, lankymosi vienų pas kitus, dovanų teikimo vienas kitam) ir kitų linksmybių. Gal jos ir dera su Kalėdų džiaugsmu, bet nemanau, kad bažnyčioje šiuo laikotarpiu trūktų šurmulio. Kristaus Apsireiškimas (Epifanija) yra tikėjimo įvykis. Ką dar jis gali pridėti prie Kalėdų slėpinio, Dievo Įsikūnijimo, kuris mus su kaupu užtvindė ir pradžiugino savo nesuvokiamu ir mūsų sąmonę gniuždančiu Dievo Meilės Proveržiu?.. Atrodytų, Jis gimė, apsigyveno tarp mūsų, ir ko mums dar trūksta… Bet Bažnyčia sako – ne, Kalėdų slėpinys dar tebesitęsia, nesustoja ties Gimimu. Epifanija pabrėžia Kristaus atskleidimą visiems žmonėms, visam pasauliui. Tie trys Rytų išminčiai (liaudis juos titulavo karaliais) atstovauja Evangelijos pasakojime visą pasaulį. Šventės moralas toks – šis nuostabus, nesuvokiamas Dievo Įsikūnijimo, Jo susitikimo ir apsigyvenimo tarp žmonių planas yra skirtas ne tik žydams – išrinktajai Dievo tautai, bet ir pagonims – tam kitam, tiesiog visam ir visokiam pasauliui.