Skinas nepuola muštis pirmasis
| |

Skinas nepuola muštis pirmasis

Skinheadai – subkultūra, kurios neretai prisibijoma. Tačiau ar jie yra tokie, kokius juos mato visuomenė, ar jie tikrai bet kada ir bet kur gali išprovokuoti muštynes, jei pastariesiems nepriimtinas kitų subkultūrų atstovų elgesys, išvaizda? Apie visa tai ir kitus dalykus, pasakojo metalistas – skinas „Robkė”. Girdėjau, kad esi skinas – metalistas. Kaip pats apibūdintumei savo pažiūras? Galima sakyti, kad esu „mišrūnas“. Negalėčiau savęs priskirti nei vieniems, nei kitiems. Tiesiog sutariu su abiejų judėjimų atstovais, kartu švenčiu ir leidžiu laiką, todėl ir vadinu save skinu – metalistu. Kodėl ir nuo kelerių metų pasirinkai būtent šią neformalią grupę? Metalistu tapau būdamas maždaug keturiolikos metų, nes man ši kultūra buvo artimiausia mąstymu. Būdamas šešiolikos aš susipažinau su baikeriais, skinais. Tiesiog pradėjau su jais bendrauti, praleisdavau daug laiko jų draugijoje. Taip ir susidomėjau bei tapau vienu iš jų. Kaip ir kiekviena subkultūra, taip ir skinai turbūt turi vietas, kuriose mėgsta susirinkti. Kokios mėgstamiausios vietos Vilniuje? Skinai yra ramūs žmonės. Jie mėgsta ramias vietas, todėl renkasi atokesniuose baruose, kur žmonių tikrai nėra daug. Dažniausiai nepopuliarūs barai tampa skinų barais. Ten jie renkasi gana dažnai. Na, o konkrečių vietų įvardinti tubūt neišeitų, nes jų daug ir jos dažnokai keičiasi. Vilniuje tokių vietų apstu, nes netrūksta ir pačių skinų, o, tarkim, Panevėžyje, kuriame yra tik keletas skinų, tokių vietų tikrai nerastume.

| |

Subkultūrų evoliucija kitaip

Na, ką gi. Teko vėl atsiversti Malūnaičio paskaitos apie žmogaus evoliuciją konspektus ir gerokai juos papildyti. Ponas dėstytojas pamiršo pridurti šiuolaikinio homo sapiens sapiens šakos individus, kurie galbūt ne taip seniai atsirado. Dar neseniai, sėdėdamas eiliniame Panevėžio visuomenės koncerte, stebėjau saulės žaismą ant plikų treninguotųjų klausytojų galvų. Neverta stebėtis, kodėl koncertinės firmos į Panevėžį nesiveža šviesos efektų. Juk jas pilnai atstoja saulės ir plikių sąveika. Bet kokiu atveju, norėjau pasakyti, kad pastebėjau šiokių tokių fizinių panašumų tarp savęs ir koncerto klausytojų. Kiek žinau, būtent pagal juos žmogystos buvo skirstomi į homo erectus, neanderthalensis ir kitus. Bet tai buvo per ilgą laiką susidarę požymiai, kurie dažniausiai buvo sudaromi pagal kaukolės formą ir gyvenimo būdo tobulumą. Sėdėdamas ir žiūrėdamas aš negaliu tiesiog šokti iš vietos ir imti nulupinėti žmonėms odą nuo galvos, taigi nusprendžiau juos klasifikuoti pagal gyvo žmogaus išorinį vaizdą, kurio rūšies laikotarpis būtų ne keli amžiai, o keli dešimtmečiai. Prisiminęs Vilniaus ir kitų miestų individus, prisiminiau taiklius žodžius jiems pavadinti: banglai, forsai (fyfos – mot. klasif.), metalistai, pankai, hoperiai, skinai, gotai, rastamanai, neformalai ir kiti. Visi šie terminai visiškai atitiko mano iškeltą kvalifikavimą pagal gyvo žmogaus išvaizdą ir, be abejo, pagal tam tikrus jų gyvenimo būdo ypatumus.