Gal skaitysi šį laišką su šalta šypsena veide ir nusijuokęs pasakysi: be reikalo trukdai mane . Aš žinau, manęs Tu nemyli. Kita Tau jau užbūrė akis. Būk laimingas, jei būti galėsi. O man liks tik praeitis. Žinai, širdis, atstumta, atstumta pirmos meilės, amžinai taps klajūnė. Aš Tave vis dar beprotiškai myliu. Tarp dienos ir nakties, tarp pasaulių dviejų virš savosios lemties stovim mes - aš ir Tu. Man tu kaip nakčiai mėnuo reikalingas, tačiau . Prailgsta dienos, kai nematau Tavęs. Lyg metai...
