Kelionė pas Vangą
Užsakytų žmogžudysčių, degančių bankų, prostitučių tranzito į Izraelį, visiško emocinio sutrikimo metais iš Lietuvos į Bulgariją nuolat vyko čarteriniai autobusai. Pas Vangą, pas Vangą! Patark, nuramink, pagydyk mano sužeistą sielą… Išsyk supratau, kad visi mano bendrakeleiviai yra bepročiai – vieni tiesiogine prasme, kiti jau beveik išprotėję iš skausmo, iš nerimo dėl dingusių artimųjų. Į sutartą išvykimo vietą prisistatė ir nelaukta moteriškė su vaiku. Ji pasakė neturinti pinigų kelionei, bet jai labai reikia, mat Balsas liepė jai vykti. Ar kas prieštarauja? Ne ne. Kas išdrįs prieštarauti Balsui?! Išvykome paėmę ir Zuikę su Zuikeliu.. Važiuoti autobusu į Bulgariją ir dar patį jos galą, visai prie Graikijos sienos, tai, aišku, irgi beprotybė. Du su puse tūkstančio kilometrų! Iš nuovargio svirduliavo visi, vaizdai pro langą atrodė vis keistesni, taip pat ir gido pasakojimai. Naktį važiuojant per Vengriją jis patarė nesistebėti vežimų gausa plente, mat sutemus visi vagys savo vežimaičiais traukia ieškoti nors kokio grobio nuskurdintame krašte.