Kabala – mokslas, burtai ar išsigelbėjimas?
Kabalistai tvirtina, jog kabalos ištakos glūdi Mesopotamijoje prieš daugiau nei 3000 metų. Ten gyvenęs žmogus, vardu Abraomas, subūrė bendraminčius, kurie skleidė vienos pasaulį valdančios jėgos idėją. Žydų tauta nuo senovės yra prisiėmusi atsakomybę skleisti šią idėją pasauliui nuo senovės. Tačiau tautybė nėra svarbus dalykas. Kiekvienas gali tapti kabalistu, jeigu jaučia tam poreikį. Kabalos mokslo atstovai šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais, fizikais, chemikais, psichologais, dalyvauja bendruose moksliniuose tyrimuose ir projektuose. Žmonių, kurių nebetenkina šio pasaulio pasiekimai, atsiranda vis daugiau. Jie trokšta sužinoti, koks jų egzistavimo šiame pasaulyje tikslas. Ko dar negali paaiškinti šiuolaikinis mokslas, tai paaiškina kabala. Tačiau suvokti kabalos tiesas – tai ilgalaikis ir nenutrūkstantis procesas. O suvokimas nėra racionalus – tai didžiulių pastangų ir ypatingo dvasinio nusiteikimo reikalaujantis darbas. Vienas žymiausių kabalos specialistų Michaelis Laitmanas sako, kad norint domėtis kabala tereikia… tik pieštuko, lapo popieriaus, kompiuterio ir knygų. Kabala – tai griežtas dalykas. Grafikai, formulės ir tikslūs matematiniai skaičiavimai. Skaičiai ir simboliai. Ir jokių ritualų. Kabala – tai mokslas apie pagrindinį pasaulėdaros dėsnį ir jo pasekmes mūsų pasaulyje.