Pankiškosios kontrakultūros deviantiškumo klausimas
Dabartiniu metu Lietuvoje vykstant spartiems sociokultūriniams pokyčiams, ypač jautrus jaunimas. Ir būtent jaunimas, manau, atneša postmodernizmo vėjus į Lietuvą bei labiausiai reprezentuoja “alternatyvųjį gyvenimą”, tuo pačiu – ir sociokultūrinę deviaciją. Jaunimas yra pakankamai tolerantiškas, todėl nė vienas pasirinkimų jam neatrodo vertingesnis už kitą. Didelė dalis paauglių metasi nuo vieno dalyko prie kito, kaskart visiškai ir nuoširdžiai susitapatindami su juo, keičia gyvenimo būdus, ieškodami “tikrojo savęs”. Be to, postmoderniojoje visuomenėje sugebėjimas prisitaikyti įvairiose situacijose ir kiekvienoje jų tapti “savu” yra labai vertinamas asmenybės bruožas. Jaunimo sąmonėje ir pasąmonėje tvyro būsena “išeiti”, ir gavusi progą ji būtinai realizuojasi, tuo labiau, kad šeimos autoriteto įtaka tampa vis labiau apribota. Jaunimas siekia išsivaduoti iš tėvų, globėjų priklausomybės, nori pradėti savarankišką gyvenimą, priimdami sprendimus, pasirinkdami vertybes. Anot F.Dolto, jaunuoliai yra lyg “metantys šarvą vėžliukai”, todėl jie lengvai patraukiami prie nusikalstamų grupuočių ir kitos “užkulisinės” veiklos. Nepasitenkinę tėvų jiems siūlomomis tradicinėmis vertybėmis, paaugliai saugumą randa bendraamžių grupėse. Be to, psichologinis, fizinis, socialinis brendimas iškelia jaunimo aktualias problemas, kurios taip pat atlieka solidarizacijos funkciją: grožio, seksualumo, meilės, draugystės, religijos, mokslo ir darbo, vietos visuomenėje, narkotikų ir daugelį kitų.