Author: Žilvinas Butkus

Atėjo galas mitui apie lietuvį, kuriam krauk nekrovęs ant nugaros sunkumus ir jis vis tiek kentės. Visų tautų istorijoje yra klasių kovos pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Nuosmukis gali tęstis dešimtis metų, po ko kovai įsibėgėti prireiks dar eilės metų. Tačiau anksčiau ar vėliau jis baigiasi. Dabar jau galima pagrįstai konstatuoti, kad gyvename klasių kovos nuosmukio pabaigoje. Prasidėjusi neramumų banga Rytų Europoje pasiekė ir Lietuvą. Vakar, sausio 16 d., Vilniuje vykusi 7 tūkst. žmonių protesto akcija prieš vyriausybės „antikrizines“ priemones, kaip ir Rygoje sausio 13 d., peraugo į masines riaušes. Buvo išdaužyti seimo langai, bandyta įsiveržti į jo vidų. Seimūnai bijojo prieiti prie langų, „kad kas nenušautų“. Įsiutusi minia skandavo „Vagys“, „Seimą lauk“, „Duonos, darbo, pinigų“. Protestą rengusios profsąjungos, kurios dar prieš akciją pareiškė, jog nenori įvykių Rygoje pasikartojimo, nesugebėjo suvaldyti žmonių įsiūčio. Nuotaikų minioje buvo įvairių. Plevėsavo kelios buržuazinės trispalvės. Buvo Paleckio „Fronto“ vėliavų. Pasitaikė žmonių, kurie ieškojo paralelių su 1990-1991 m. įvykiais, esą „tėvai kovojo prieš rusų okupantą, ir jaunimas dabar kovoja prieš biurokratus“. Kiti apie tų metų įvykius net neužsiminė, tik keikė valdžią ir vadino riaušes „revoliucija“. Treti konstatavo, kad tik revoliucija gali nušluoti oligarchus, o šie įvykiai yra įspėjimas. 151 žmogus per neramumus buvo sulaikytas, 32 iš jų uždaryti į areštines, 34 sužeisti.