Bernvakaris – paskutiniai spąstai prieš vestuves
Kai vestuvių data šmėžuoja šūsnyje kvietimų, gausybėje telefoninių skambučių, kai nerimą kelia abejonės, ar tikrai verta tuoktis, kaip vaistas nuo visų ligų išgydo bernvakaris. Paskutinio neformalaus vaikinų pasilinksminimo būryje atlaikyti teks gausybę pagundų, įveikti aibę užduočių, kurios vedybiniame gyvenime tikrai pravers. Bernvakaris tampa vedybinio pasiruošimo dalimi ir dar viena gera proga būsimam jaunikiui pašėlti su gerais bičiuliais. Šių eilučių autoriui nusišypsojo proga bernvakario subtilybes pamatyti savo akimis. Bernvakaris – simboliškas nerūpestingo gyvenimo palydėjimas ir pasiruošimas šeimyninei laimei. Lietuvoje bernvakaris švęstas nuo senų laikų, tačiau bėgant metams tradicijos gerokai pasikeitė, lietuvaičiai perėmė daug idėjų iš Vakarų. Anksčiau per bernvakarį jaunojo tėvai bernus vaišindavo troboje arba svirne, visi juokaudavo, spręsdavo, ką jaunikis dovanos nuotakai. Per šią šventę pabroliai jaunikiui įteikdavo dovanų. Tačiau dažnai tokie vakarėliai keldavo liūdesį, būdavo išliejama daug ašarų, kadangi dažniausiai vestuvės būdavo planuojamos prieš jaunųjų valią superšant juos tėvams. Dabar visai kas kita, alaus ir linksmybių prisisunkusio vakaro tikslas – perkalbėti jaunikį prie altoriaus žengti vėliau. Įvairiais bandymais siekiama parodyti, koks šaunus nevedusio vyro gyvenimas ir kokios kančios užklumpa vedybinėje kasdienybėje. Paprastai šventę organizuoja vyriausiasis pabrolys, o jam talkina visi likę vakaro draugai dalyviai.