Liūdna, vieniša ir romantiška
Niekas nedarė jokių sociologinių tyrimų, tačiau sparčioji peržiūra paprastojo stebėjimo būdu leidžia apytikriai spėti, kad lietuviškame interneto dienoraštyne populiariausias gyventojas – liūdna, vieniša ir romantiška -niolikmetė. Įdomi būtų ir interneto dienoraštyno (galima, pavyzdžiui, pabandyti čia įdaiginti sąvoką „blogija”) žodyno studija. Jos irgi niekas neatliko, bet paviršinis pačiupinėjimas, tai yra palpacija, leistų sakyti, kad žodynas guli padėtas ant tokių kertinių prasminių plytų: „tai va štai ir aš”, „šiandien aš jo nenoriu matyti”, „lyja lietus ir pučia vėjas”, „kodėl mes gyvename?”. Maždaug tokiuose semantiniuose plotuose guli ir visa kita „blogijos” literatūra. Pasišlaistę po anglakalbių dienoraštyną ir, kad išlaikytume pusiausvyrą tarp Rytų ir Vakarų civilizacijų, paganę akis po rusų internetinius dienoraščius, jau galime palyginti. Lyginimo rezultatas toks: taip, internetas Lietuvoje prasiskverbė į mokyklas (pagrindines, gimnazijas, aukštąsias ir kitas). Ten ir liko. Laisvo ir gyvo, bet brandaus gyvos minties sūkuriavimo lietuviškame internete kol kas nerasta. Ir technologinės priežastys čia ne tokios svarbios, kiek kultūrinės ir visuomeninės – yra jau tų kompiuterių, yra, turbūt dabar bemaž visi raštingi žmonės savo tekstus renka ne spausdinimo mašinėlėmis.