Kuo bloga diena, kai tūkstančiai moterų pasijunta nors truputį smagiau?
|

Kuo bloga diena, kai tūkstančiai moterų pasijunta nors truputį smagiau?

Kažkada Lietuvoje Tarptautinė moters diena buvo švenčiama panašiai kaip dabar Motinos diena. Vaikai dovanodavo mamytėms gėlių, rankdarbių, deklamuodavo eilėraščius, vyrai įteikdavo gėlių. Tradicijos keičiasi: mamas dabar sveikiname Motinos dienos proga, mylimąsias – Šv. Valentino dieną, o kovo 8-oji liko pasirinkimo reikalas. Kas nori – tam šventė, kam nepatinka – eilinė diena. Kaip byloja istorija, Tarptautinė moters diena atsirado dėl politinių priežasčių: 1899 metais vokietė socialdemokratė Klara Cetkin pradėjo kovoti dėl lygių moterų ir vyrų teisių, dar po metų kovo 8 dieną Kopenhagoje vyko moterų konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 įvairių šalių atstovių. Joje pasiūlyta kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. Nikitos Chruščiovo laikais kovo 8-oji Tarybų Sąjungoje paskelbta ne darbo diena ir tai gerokai pakėlė šventės prestižą. 1977-aisiais iš šios šventės pavadinimo išnyko žodis „kova” (iki tol ji vadinosi Kovos už lygias moterų teises diena) – Suvienytųjų Nacijų Organizacija (SNO) kovo 8-ąją paskelbė Tarptautine moters diena. Ideologija liko antrame plane, pradėta akcentuoti graži pavasario šventė. Dabartinei Moters dienai šiemet – jau 100 metų, jos tradicijos Lietuvoje keitėsi ne kartą, tačiau pati šventė vis dėlto liko.

| |

Naujas G.Šurkaus amplua – šaudymas iš patrankos runkeliais

Visų linksmų žmonių džiaugsmui, Nemunaičio oreivių klubas praneša, kad rugpjūčio 13 dieną ant Nemuno kranto vyks pirmasis šaudymo iš patrankų pasaulio čempionatas. Jo organizatorius ir vyriausiasis kanonierius oreivis Gintaras Šurkus jau pasigamino dvi runkeliais šaudančias acetileno dujų patrankas. Idėja išlieti patranką G.Šurkus užsidegė prieš metus – kaimo turizmo sodyboje netoli Kauno dalyvavo oreivių šventėje, kur buvo iš patrankos šaudoma burokais. Grįžęs namo, nusprendė išlieti patranką. Patrankos brėžinius oreivis padarė pagal nuotraukas, parsivežtas iš Kaliningrado. (Praėjusią vasarą Nemunaičio oreiviai dalyvavo šio miesto jubiliejaus renginiuose ir fotografavo autentiškas istorines patrankas iš Peterburgo atplaukusio Petro I laikų burlaivio denyje.) Nurodytų matmenų vamzdis buvo išlietas pagal užsakymą, o medinį patrankos lafetą Gintaras sukalė pats. Iš pradžių planavęs šaudyti tik ypač iškilmingomis progomis (pavyzdžiui, varžybose pagerbti XIX a. į padangę oro balionu pirmą kartą pakilusius prancūzus brolius Mongolfjė ir pan.), po pirmųjų šūvių oreivis pajuto azartą – patranka šovė toliau, nei jis tikėjosi! Šiuo metu G.Šurkaus sodyboje Nemunaityje galima pamatyti jau dvi runkeliais šaudančias acetileno patrankos: “piratų” ir “rekordinę”. Pastarąją savininkas saugo čempionatui ir vadina slaptuoju ginklu – jos išsviestas burokas nesunkiai nuskrieja į kitą Nemuno pusę.